Kaziuko mugės šėlsmas Vilnių apims kovo 4-6 dienomis. Šiuo metu jau sudaromos sutartys su mugėje prekiausiančiais amatininkais ir tautodailininkais.
Tačiau kultūrinę mugės programą vis dar gaubia nežinomybės ūkas - lėšų jai miesto valdžia turėtų skirti penktadienį, kai tarybos posėdyje bus svarstomas biudžetas. Kiek bus atriekta, neaišku, rašo "Vilniaus diena".
"Sakė, kad gal apie 100 tūkst. litų. Kol nėra garantijų, apie programą galime tik fantazuoti", - sakė Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Milda Riekutė.
Užpernai kultūrinei mugės daliai atseikėta 180 tūkst. litų, pernai - 80 tūkst. litų.
"Labai sunkiai vertėmės - tragedija" , - teigė M.Riekutė ir atkreipė dėmesį, kad šiemet pirmąjį pavasario savaitgalį etnokultūros centras turės suorganizuoti tris renginius: Kaziuko mugę, Aukštaičių dienas ir iš antradienio į sekmadienį atkeltas Užgavėnes.
Kaziuko mugėje bus atsigręžiama į tradicijas, siekiant, kad mugės vyksmas kuo labiau priartėtų prie archajiškų savo ištakų.
Tradicinės karnavalinės mugės eitynės šeštadienį, kovo 5-ąją, apie vidurdienį pajudės nuo Seimo Rotušės aikštės link. Jų priešakyje žygiuos šv. Kazimieras, o jam iš paskos seks amatininkai su vėliavomis ir būrys miestelėnų.
Prie Katedros aikštės eitynių dalyviai susitiks su Aukštaitijos krašto folkloro ansambliais, kurie juos palydės iki Rotušės aikštės. Etnokultūrinių regionų dienos Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Rotušės aikštėje organizuojamos nuo praėjusių metų. Pirmieji savo amatus ir dirbinius pernai pristatė Dzūkijos krašto amatininkai, šiemet estafetę perims aukštaičiai.
"Atvažiuos apie 1,5 tūkst. žmonių iš dvidešimties rajonų. Aukštaičių meno kolektyvai Kaziuko mugės svečius linksmins tris dienas. Pasirodys vokaliniai instrumentiniai ansambliai, cirko artistai", - pasakojo M.Riekutė.
Aukštaičių kolektyvai koncertuos ne tik Rotušės, bet ir Nepriklausomybės aikštėje. "Norėjome bent šiek tiek atgaivinti merdintį Gedimino prospekto ruožą tarp Lukiškių aikštės ir Seimo rūmų. Tikimės, kad kultūrinė programa įpūs gyvybės ir atneš naudos ten prekiaujantiems amatininkams", - svarstė M.Riekutė.
Aukštaičių dienų proga kovo 4 dieną, penktadienį, aštuoniose sostinės galerijose bus atidarytos tautodailininkų parodos. Karininkų ramovėje duris atvers geriausių Aukštaitijos tautodailininkų ekspozicija. Mugės vartų nuspręsta neręsti.
"Kad nežinia, kur juos reikėtų statyti. Mugė taip išsiplėtė: Prasidės ties Žvėryno tiltu ir tęsis iki Tymo turgaus", - aiškino M.Riekutė.
Lukiškių aikštė bus užleista jaunimo veikloms: piešimui grafitais ant drobės, madų šou, fakyrų pasirodymams.
Nemažai saviveiklininkų pasirodys be atlygio, bet, anot M.Riekutės, civilizuotame pasaulyje tokios iniciatyvos turėtų būti įvertintos bent simboliniu honoraru.
"Visiems reikėtų mokėti. Žmonės ir taip atvažiuoja už savo pinigus, jie juk neturi pasirodymams skirto biudžeto. Todėl mūsų garbės reikalas juos bent pavaišinti. Kviečiamės apie 1,5 tūkst. saviveiklininkų. Jei kiekvieno pietūs kainuoja po 10 litų, jau vien pamaitinti žmones kartą per dieną atsieina 15 tūkst. litų. O kur dar scenos įranga, garsas, kostiumų, vėliavų nuoma - viskas kainuoja", - lenkė pirštus M.Riekutė.
Už savivaldybės skirtus pinigus etnokultūros centras Kaziuko mugės savaitgalį turės surengti ir Užgavėnių šventę. "Taip pigiau, todėl Užgavėnes keliomis dienomis paankstinsime. Sekmadienį 16 val. Užgavėnių persirengėliai perims sceną Rotušės aikštėje iš aukštaičių į savo rankas. Bus koncertas", - pasakojo M.Riekutė.
Savivaldybes administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas sako, kad Kaziuko mugės kultūrinei programai reikalingų lėšų projektas jau patvirtintas komitetuose.
"Manau, jam turėtų pritarti ir miesto taryba. Tikiuosi, kad tarybos nariai nenorės sumažinti biudžeto. Visi supranta, kad tradicijas reikia saugoti. Ypač tuos renginius, kurie sulaukia 0,5 mln. lankytojų dėmesio. Taryba turėtų suprasti, kad Kaziuko mugei reikia ne tik cepelinų, bet ir kultūrinės programos", - sakė jis.
Kaziuko mugės prekiautojų gretos šiemet išsiplėtė keliais šimtais ir priartėjo prie 1.5 tūkst. Dalyvio mokestis nustatomas pagal prekybininko užimamą plotą. Minimalaus ploto - 2 kvadratinių metrų - kaina - 90 litų. Norint prekiauti iš palapinės, amatininkams teks atriekti 270 litų, iš automobilio -360 litų.
Tautodailininkai ir amatininkai išsidėstys Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros aikštės. Mugė vinguriuos Šventaragio, Pilies, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėmis iki pat Tymo turgaus.
Masinės gamybos dirbiniai mugėje nepageidaujami.
"Vadinamąsias turgaus prekes ribojame. Prekiautojus, dėl savo asortimento keliančius įtarimų arba neturinčius tautodailininko pažymėjimo, kelsime Į Maironio gatvės galą", - užtikrino už komercinę mugės dali atsakingos bendrovės "Concept events & media" generalinis direktorius Tadas Rimdžius.
Be lietuvių, mugėje savo darbų siūlys ir tautodailininkai iš kitų šalių. Lietuvos ir kaimynių šalių amatininkai, liaudies meistrai ir ūkininkai kviečiami prekiauti nemasinės gamybos dirbiniais, maisto ir kitais gaminiais, pagamintais iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas atitinkančiomis naujomis technologijomis.