Bylą valstybei iškėlusiai moteriai Lietuvos apeliacinis teismas priteisė 100 kartų mažesnę sumą nei ji prašė. Tiesa, Šiaulių apygardos teismas buvo nusprendęs, kad mokytojai išvis nepriklauso neturtinės žalos atlyginimas, tačiau šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas panaikino.
Įsiteisėjusiu sprendimu teismas nustatė, kad nesant pakankamo pagrindo moteriai buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį - už tai, kad tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Be to, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti būtinumą atlikti kratą moters namuose neatidėliotinai ir todėl neturėjo teisinio pagrindo priimti nutarimą atlikti kratą, nesant motyvuotos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties.
Savo ieškinyje mokytoja nurodė, kad neturtinė žala jai buvo padaryta neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais. Pasak jos, 2008-ųjų balandžio 28-ąją Šiaulių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jos namo, kuriame gyvena ir tėvai bei sesuo, lange buvo
pakabintas plakatas, kuriame pavaizduotas ženklas, panašus į Antrojo pasaulinio karo nacių vaizduotą simbolį "svastiką" bei užrašyti sveikinimo žodžiai "Hi Hitler".
Tą pačią dieną į namus atvykęs tyrėjas plakato nerado, tačiau netrukus pareigūnai namuose atliko kratą ne tik namuose, bet ir jos darbo vietoje - mokykloje. Plakato pareigūnams iki šiol nepavyko rasti.
Policijos pareigūnai moteriai pareiškė įtarimus, kad pakabinusi sveikinimo plakatą Hitleriui ji tyčiojosi iš kaimynystėje gyvenančios šeimynos ir juos niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę - šeimyną dėl jų socialinės padėties ir tarpusavio asmeninių nesutarimų.
Maždaug po pusmečio tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę.
Į teismą valstybę padavusi moteris teigė, kad "visiškai nesuvokiamas pranešimo apie įtarimą tekstas ją be galo suglumino, sutrikdė ir sukėlė netikrumo ir nesaugumo jausmą".
Nusikaltimu įtarta moteris aiškino, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą nei vienas prokuroras neįstengė pasielgti sąžiningai ir padoriai - atsiprašyti už padarytas klaidas, nors to reikalauja Lietuvos prokurorų etikos kodeksas. Ji skundėsi, kad prarado darbą, gerbtinos pedagogės reputaciją, į ją imta šnairuoti, vengti bendrauti, taip sumažėjo jos bendravimo galimybės.Nors Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad įtarimai bei kratos buvo neteisėtos, tačiau, pasak teismo, ne dėlto moteris prarado darbą - esą baigėsi jos sudaryta terminuota sutartis su mokykla.
Teismas pripažino, kad policija ir prokuratūra neturėjo teisės netirti ir nereaguoti plakato pakabinimo fakto, aplinkybių bei tikslų, nes viešas plakato su svastikos ženklu bei užrašu "Hi Hitler" iškabinimas neatitinka nustatytų teisės ir moralės principų, o svastikos naudojimas sietinas su tam tikros visuomenės dalies niekinimu bei neapykantos skatinimu.
Tačiau, pasak teismo, mokytojos nurodytas ir reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos dydis yra neproporcingas nustatytų neteisėtų veiksmų pobūdžiui bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Teismas pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra kompensacinė - ja yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes, tačiau ji negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
"Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pripažinus pareigūnų veiksmus neteisėtais, pakankamas, protingas ir teisingas tokios kompensacijos dydis būtų 2 000 Lt", - rašoma įsiteisėjusioje teismo nutartyje, kurią ieškovė dar galės apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka.
Valstybei teisme atstovavusi Generalinė prokuratūra, Teisingumo ministerija ir Policijos departamentas su pareikštu ieškiniu nesutiko.