Ministerija užsimojo socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skirtas nepanaudotas lėšas atiduoti socialinių darbuotojų priedams prie algų. Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovų nuomone, toks siūlymas, kai pašalpų gavėjų vis daugėja, panašus į žmonių kiršinimą su socialiniais darbuotojais ir primena parodomąją akciją, kaip rūpinamasi tarnautojais. Be to, kas galėtų paneigti, kad savivaldybės to nedarys skriausdamos labiausiai pažeidžiamus žmones.
Ministerija leidžia, savivaldybės neišgali
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas paragino savivaldybių administracijas didinti atlyginimus sunkų darbą dirbantiems socialiniams darbuotojams, kurių uždarbiai yra vieni mažiausių.
„Pinigų trūksta pašalpoms mokėti, tad kam apgaudinėti žmones. Sunku suvokti, kodėl tokie nutarimai priimami. Susidaro labai paradoksali situacija: ministerija leidžia mokėti, o savivaldybės neišgali“, – Lietuvos savivaldybių asociacijos poziciją išsakė jos direktorė Roma Žakaitienė.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad socialinių darbuotojų priedams ir priemokoms mokėti savivaldybės galės naudoti socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skirtas nepanaudotas lėšas. Tai jos galės daryti prasidėjus paskutiniam šių metų ketvirčiui.
O nuo vasario 1 d. siūloma dalį nepanaudotų socialinių išmokų ir kompensacijų administravimo lėšų (jos sudaro 4 proc. visų šioms išmokoms mokėti numatytų lėšų) skirti ir biudžetinių įstaigų socialinių darbuotojų, jų padėjėjų ir socialinį darbą dirbančių seniūnijų specialistų priedams ir priemokoms mokėti.
Kiršins darbuotojus
Savivaldybių vadovai pripažįsta, jog socialinių darbuotojų darbas nelengvas ir dažniausiai nedėkingas. Pastaraisiais metais daugėjant socialiai remtinų žmonių šių specialistų darbo krūviai nuolat auga, tačiau jų pastangos neskatinamos didesniais atlyginimais.
Savivaldybių administracijų atstovai neabejoja, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro D.Jankausko siūlymas didinti socialinių darbuotojų atlyginimus iš nepanaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms prilygs žibalo pylimui į ugnį.
„Apie sutaupymą nėra ko ir kalbėti. Svarbu, kad numatytų dotacijų užtektų socialinėms pašalpoms išmokėti“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas.
Šiemet panevėžiečiai planavo socialinėms išmokoms ir kompensacijoms išleisti 24 mln. litų. Sausį jau panaudota daugiau nei 2 mln. litų, tad numatytų lėšų gali stigti, nes pašalpų gavėjų gretos dar pildosi.
2010 metais šioms reikmėms buvo planuota išleisti 13,7 mln., o prireikė kone dvigubai lėšų – iki 22 mln. litų.
„Toks sprendimas labai neapgalvotas, be to, ir negarbingas. Socialiniai darbuotojai atgręžiami į savivaldybių valdžią, nors realių pinigų tam neskirta. Maža to, toks Vyriausybės sprendimas gali piktinti socialinės paramos prašančius gyventojus. Jei pašalpa nebus skirta, žmonės gali klaidingai interpretuoti, jog esą taip savivaldybės specialistai nori pasididinti algas“, – aiškino V.Michailovas.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją stebina ir formuluotė, jog priedus ir priemokas siūloma mokėti ne už papildomus darbus ir pan., o jei liktų lėšų.
Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis atsargiai vertina galimybes mokėti priedus socialiniams darbuotojams.
„Pašalpų gavėjų vis daugėja, tad sunku prognozuoti, ar tam numatytų lėšų bus sutaupyta. Jei jų liktų, būtų gerai. Tačiau jei numatytų dotacijų trūks, kaip tai atsitiko pernai, nieko gero iš tokio nutarimo nebus“, – samprotavo meras.
Krauna savivaldai
„Atrodytų, kad siekiai didinti darbo užmokestį socialiniams darbuotojams geri, tačiau numatytos priemonės kelia abejones. Kam toks nutarimas, jei jo neįmanoma įgyvendinti. Nėra jokių garantijų, jog metų pabaigoje liks nepanaudotų lėšų. Pernai dėl sparčiai didėjusio socialinių išmokų gavėjų skaičiaus savivaldybėms kelis kartus prireikė papildomų valstybės biudžeto lėšų, o vėlavus jas pervesti teko naudoti kitoms funkcijoms skirtas lėšas“, – apmaudavo R.Žakaitienė.
LSA apgailestauja, kad Vyriausybė, užuot iš esmės sprendusi darbo užmokesčio didinimą biudžetinių įstaigų socialiniams darbuotojams, tai užmeta ant savivaldybių pečių.
Anot LSA direktorės, dauguma savivaldybių sausio mėnesį socialinėms pašalpoms išmokėjo neįprastai dideles pinigų sumas, nes į seniūnijas ir savivaldybes plūsta vis daugiau socialinių išmokų gavėjų. Savivaldybių atstovus stebina raginimas nepanaudotomis socialinei paramai administruoti skirtomis lėšomis paskatinti ir savivaldybėms priklausančių biudžetinių įstaigų socialinius darbuotojus.
„Jei ir būtų sutaupyta, visiems socialiniams darbuotojams greičiausiai gautųsi apgailėtinos priedų sumos. Tai būtų tarsi koks pasityčiojimas“, – samprotavo R.Žakaitienė.
LSA direktorė pabrėžė, kad stingant dotacijų kai kurios savivaldybės socialinei paramai administruoti skiria perpus mažiau nei tam numatyta lėšų – 2 proc. Tad čia taupymui esą dar mažiau galimybių.
Pasiūlymas primena akciją
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentui Edmundui Vaitiekui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas socialinei paramai numatytomis lėšomis paskatinti socialinius darbuotojus panašus į akciją. Taip esą parodomas dėmesys, tačiau nauda abejotina.
„Jei savivaldybės neteikia prioritetų socialinei sferai, vargu ar ras tam lėšų. Streso žmonėms gali būti daugiau, nei visose šalies savivaldybėse atsiras priedų prie socialinių darbuotojų atlyginimo“, – samprotavo E.Vaitiekus.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos vadovas apgailestavo, jog socialinių darbuotojų atlyginimai iš esmės nedidėja.
„Seniai kalbama, kad atlyginimai per maži, tačiau ministerija motyvuoja, kad tam trūksta lėšų. Užmokestis augtų, jei padidintų tarnybinių atlyginimų koeficientą.
O iš priedų nėra ko tikėtis“, – pastebėjo E.Vaitiekus.
Ministerija nepritaria
Teisingumo ministerija nepritarė, kad socialinių išmokų lėšos būtų panaudotos darbuotojams skatinti. Pateiktoje išvadoje teigiama, jog dalis nepanaudotų specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti negali būti skiriama biudžetinių įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ir socialinį darbą dirbančių seniūnijų specialistų priedams, priemokoms iki 50 proc. darbuotojo tarnybinio atlyginimo dydžio bei valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėti, nes minėtos išlaidos nėra socialinė parama.
Savivaldybės turi rezervų
Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas
Vyriausybės nutarimas yra geras. Savivaldybės sutaupė daug lėšų nedidindamos socialinių darbuotojų atlyginimų. Jie turėjo 5 proc. augti, tačiau realiai kai kurios savivaldybės pernai atlyginimus sumažino iki 50 proc. Socialiniai darbuotojai dirba už tokį atlygį, kuris mažesnis už socialines pašalpas. Tai nepadoru. Savivaldybės turi rezervų padidinti jiems darbo užmokestį. Jei sutaupoma tikslinių dotacijų, jos turi būti atitinkamai panaudotos.
Paramos pirmiausia reikia skurstantiesiems
Petras Ruzgus, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ tarybos pirmininkas
Šalyje tiek daug bedarbių, sunkiai pragyvenančių žmonių, tad daug reikia socialinių pašalpų. Dabar valdžia daugiausia dėmesio turėtų skirti nedarbui mažinti, be pajamų likusių gyventojų pragyvenimui užtikrinti, o ne didinti valdininkų algas. To jokiais būdais nereikėtų daryti. Socialinė parama turėtų atitekti tiems, kam jos reikia.
Atlyginimus teks didinti
Algis Kazulėnas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys
Socialiniams darbuotojams tikrai reikia kelti atlyginimus, nes jiems tenka nemaži krūviai. Siūlymas skirti jiems priedus yra geras. Tik svarbu, ar savivaldybėms pavyks sutaupyti ir įgyvendinti tokį Vyriausybės nutarimą. Problema ta, kad daugėja žmonių, kuriems skiriamos pašalpos. Tokia sistema neskatina dirbti.