Konstitucinis Teismas tiria R. Pakso dekreto atitikimą Konstitucijai pagal šių metų kovo 16 d. nutarimu pateiktą Seimo prašymą. Jame prašoma ištirti, ar šių metų kovo 12 d. Prezidento dekretas "Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui A. Paulauskui" neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Seimas taip pat siekia išsiaiškinti, ar šio dekreto 4 straipsnis, pagal kurį dekretas galioja nuo jo pasirašymo datos, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, jog galioja tik paskelbti įstatymai.
Šis Seimo prašymas Konstituciniame Teisme buvo gautas kovo 19 d.
Pareiškėjui - Seimui - Konstitucinio Teismo posėdyje atstovavo Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiasis specialistas Girius Ivoška.
Ginčijamu dekretu Prezidentas R. Paksas kaltina Seimo narį A. Paulauską sąmoningai atskleidus informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, asmenims, kurie neturėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. R. Pakso nuomone, tuo buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario duota priesaika. R. Paksas taip pat kaltina A. Paulauską "diskreditavus Lietuvos Respublikos Prezidento, kaip vienos iš valstybės valdžios institucijų, autoritetą".
Kaip žinoma, Generalinė prokuratūra, ištyrusi kaltinimus Seimo Pirmininkui A. Paulauskui dėl valstybės paslapties atskleidimo, padarė išvadą, kad jie yra nepagrįsti.
Seimo atstovai prašė Konstitucinio Teismo išreikalauti iš Generalinės prokuratūros šio tyrimo medžiagą, kuri, jų nuomone, galėtų patvirtinti tai, jog nepagrįstais kaltinimais motyvuojamas dekretas pažeidžia Konstituciją.
Tačiau Konstitucinis Teismas nutarė netenkinti šio prašymo. "Bylos nagrinėjimo dalykas yra R. Pakso dekretas, teisės klausimas, o ne tikri ar tariami A. Paulausko veiksmai", - proceso dalyviams paaiškino Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.
Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjusių Seimo atstovų vertinimu, ginčijamas R. Pakso dekretas gimė ne iš teisinės valstybės principų ir giluminių Prezidento priedermių, o iš asmeninių R. Pakso interesų, siekiant vilkinti jau pradėtą jo paties apkaltos procesą ir sukelti sumaištį valstybėje.
Seimo Pirmininko pavaduotojas V. P. Andriukaitis šį dekretą pavadino R. Pakso pasirinkta gynybos taktika, prasilenkiančia su teise ir demokratinės valstybės principais.
Kaip pabrėžė V. P. Andriukaitis, jei Prezidentas R. Paksas būtų laikęsis teisinės valstybės principų ir priesaikos būti visiems lygiai teisingas, jis iki savo siūlymo pradėti apkaltą A. Paulauskui būtų ėmęsis analogiškų veiksmų, kuriuos atliko Seimas, prieš pradėdamas apkaltą Prezidentui. Tai yra, turėjo būti sudaryta speciali tyrimo komisija, apklausti liudytojai, išanalizuotos Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistų išvados.
Viso šito nebuvo, pabrėžė V. Andriukaitis. Todėl, jo žodžiais, pasinaudodamas formalia teise inicijuoti apkaltą A. Paulauskui, R. Paksas ne užkirto kelią tariamiems įstatymų pažeidimams, o tik sukėlė įtampą tarp valstybės valdžios grandžių ir padidino įtampą visuomenėje.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiasis specialistas G. Ivoška akcentavo, jog minėtas R. Pakso dekretas negali būti laikomas teisėtu dar ir dėl to, kad nebuvo paskelbtas pagal įstatymų reikalavimus.
Prezidento dekreto Nr. 397 4 straipsnyje yra nurodyta, kad "šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos".
Konstitucinis Teismas 2001 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, kad oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir tam, kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Pagal šį principą demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų.
Todėl, Seimo atstovo žodžiais, ginčijamo Prezidento dekreto 4 straipsnis prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, kurioje nurodyta, kad "galioja tik paskelbti įstatymai".
Baigę viešą posėdį, Konstitucinio Teismo teisėjai pradėjo posėdžiauti pasitarimų kambaryje. Jų parengtas Konstitucinio Teismo nutarimas bus skelbiamas kitame viešame posėdyje, kurio data kol kas nežinoma.