"Aš manau, jog šis klausimas gali iškilti prezidento rinkimų kampanijos metu", - sakė jis.
A.Gricius priklauso opozicinei Liberalų ir centro frakcijai, yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Tačiau liberalcentristo siūlymą atsiklausti visuomenės nuomonės dėl Lietuvos karių dislokavimo Irake sukritikavo parlamentinės NATO komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
"Politikai turi prisiimti atsakomybę ir būti su savo draugais, su savo partneriais. Sprendimas dėl Irako turi būti priimtas kartu su mūsų partneriais", - komentuodamas A.Griciaus siūlymą žurnalistams sakė V.Stankevičius.
G.Kirkilo nuomone, būtų "politinė klaida" įvelti rinkimų kampanijos metu visuomenę į diskusiją dėl Irako. "Nemanau, jog savo narystę NATO turėtume pradėti nuo tokių žingsnių", - sakė G.Kirkilas.
Lietuva visateise NATO nare tapo kovo 29 dieną. A.Griciaus siūlymą G.Kirkilas įvertino kaip rinkimų kampanijos kalbas.
"Kai kuriems rimtiems politikams neišlaiko nervai klausant populistų ir jie tam pasiduoda", - pažymėjo URK pirmininkas, suabejojęs, ar tokie siūlymai atitinka Liberalų ir centro sąjungos poziciją dėl integracijos į NATO.
Kalbos apie karių atšaukimą kilo prasidėjus plataus masto sąjungininkų pajėgų susirėmimas su vietos gyventojais.
Praėjusį penktadienį pietų Irake tarptautinėje taikos misijoje tarnaujantys Lietuvos kariai buvo apšaudyti iš granatsvaidžių, bet niekas nenukentėjo.
Irake iki šiol tarnavo 120 karių iš Lietuvos, tačiau beveik pusė jų parvyko į Lietuvą velykinių atostogų, kurioms pasibaigus grįš į misiją.
Praėjusią savaitę aukšti Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų pareigūnai BNS teigė, jog padėties Irake paaštrėjimas nepakeis oficialiojo Vilniaus požiūrio, jog Lietuvos taikdarių misija šioje Artimųjų Rytų šalyje yra reikalinga.
"Suprasdami, kad situacija Irake rimta, esame įsitikinę, kad tarptautinių pajėgų buvimas šioje šalyje yra vienintelė galimybė užtikrinti Irako suverenumą ir valdžios perdavimą irakiečiams", - BNS ketvirtadienį sakė Lietuvos URM sekretorius Evaldas Ignatavičius.
JAV vadovaujamos koalicinės pajėgos planuoja iki birželio 30 dienos perduoti valdžią Irake suformuotai vietos administracijai.
Šiuo metu koalicijos pajėgos Irake priverstos priešintis iš karto dviem grupuotėms - kovotojams sunitams, remiantiems nuverstą šalies diktatorių Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną), ir radikaliai nusiteikusiems šiitams, su kuriais susirėmimai prasidėjo praėjusį sekmadienį. Per pastarąją savaitę nuožmiuose susirėmimuose žuvo dešimtys koalicijos karių ir šimtai irakiečių.
Kai kuriose valstybėse, kurių kariai tarnauja taikos užtikrinimo misijoje Irake, pavyzdžiui, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, kai kurios politinės grupės reikalauja atšaukti taikdarius iš Artimųjų Rytų.