Vietiniai baiminasi, kad įnikę medžioti Lietuvos pusėje sulaukėję vilkšuniai neimtų skersti vasarą ganyklose besiganančių gyvulių.
Pasieniečiai per sienos stebėjimo video sistemą pirmieji pastebėjo grupes šunų, bidzenančių per Nemuno ledą į Lietuvos pusę, o po kurio laiko - atgalios. Jiems net teko būti šunų surengtų medžioklių liudininkais. Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos vadas majoras Bronislavas Burzdžius sakė, kad jo pavaldiniai ir jis pats ne sykį matęs šunų siautėjimus.
Apie šunų invaziją buvo pranešta vietos medžiotojams. Pastarieji užpustytais laukais ėję šunų pėdsakais ir radę ne vieną sudraskytą stirną.
Bitėnų kaime gyvenantis medžiotojas, šio kaimo bendruomenės pirmininkas Mindaugas Karklelis, ne sykį persekiojęs ir netgi šūviais baidęs atklydėlius šunis, teigia ankstesniais metais tokių dalykų nepastebėdavęs. Medžiotojai išsiaiškino, kad šunų gaujos vedlė yra vilkšunio veislės kalė.
Vietos medžiotojų būreliui vadovaujantis veterinaras Zenonas Komskis DELFI sakė, kad stirnos gaišta ir nuo plaučių uždegimo. Kai šunys vaikosi būrelį stirnų, šios įšyla. Kai sumedžiojama kuri nors auka, kitos stirnos pavargusios gulasi ant sniego ir peršąla. Tuomet iškyla pavojus stirnų populiacijai toje vietovėje.
Negana to, žvėrys išbaidomi iš šėryklų, nes ten jų tyko šunys. Medžiotojai teigė, kad nuvežti pašarai kai kuriose vietose net nepaliesti. Nėra net gyvūnų pėdsakų.
Medžiotojai, stebėdami susiklosčiusią situaciją, apgailestauja, kad įstatymai Lietuvoje neleidžia šaudyti valkataujančių šunų, o kitaip sugauti jų pusnynuose neįmanoma.
