Priešingai nei teigia „The Economist“, K. Girnius laikosi nuomonės, jog Lietuva puikiausiai gali ir be ją viešai kritikuojančios Lenkijos, ypač jei valdančiųjų išsakomi ketinimai modernizuoti Lietuvos ekonomiką bei nerti į informacines technologijas nėra laužti iš piršto – tokiu atveju, anot jo, reikia orientuotis ne į Lenkiją, o į Skandinavijos valstybes.
„Lietuva iš tikrųjų, manau, gali apseiti be Lenkijos. Jeigu tikrai bus mėginama, kaip Andrius Kubilius sako, modernizuoti Lietuvos ūkį ir pasinerti į informacines technologijas, kurti žinių visuomenę, tai savaime aišku bendradarbiauti reikia su skandinavais, o ne su lenkais, nes Lenkija modernių technologijų srityje tikrai nėra daugiau pažengusi už Lietuvą“, - DELFI sakė K. Girnius.
Klausiamas, ar Lietuva gali sau leisti prarasti tokią partnerę, kurios paramos prireiktų siekiant svarbių sprendimų Europos Sąjungos institucijose, politologas pabrėžė, kad Europos Sąjunga ypač svarbiais klausimais vienaip ar kitaip siekia kompromisinės visų valstybių pozicijos. „Paprastai yra siekiama susitarimo. Todėl, jeigu, tarkime, lenkai norėtų imtis kažkokių priemonių prieš Lietuvą, tai būtų labai didelis spaudimas to nedaryti“, - svarstė K. Girnius bei pridūrė, jog Lietuva gali tikėtis ir latvių, estų, danų ar olandų paramos.
Lenkų kaltinimai dėl švietimo yra perdėti
Politologas teigia nerandąs atsakymo, kodėl pastaruoju metu blogėja Lietuvos ir Lenkijos santykiai, bet su šylančiais Maskvos ir Varšuvos pokalbiais jis to nesieja. K. Girnius sako, kad net ir patys lenkai veikiausiai jau supranta perlenkę lazdą, nes Varšuvai nutarus į Sausio 13-osios minėjimo dvidešimtmetį nesiųsti aukšto rango atstovo, šį sprendimą sukritikavo didžiausias Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“.
„Faktiškai santykiai blogėja, bet man ne visiškai suprantama dėl kokių priežasčių Lenkijos vyriausybė ir atsakingi pareigūnai nutarė eskaluoti lenkų tautinės mažumos problemą. Tą jie pradėjo daryti labai agresyviai, labai viešai ir faktiškai keldami šiokius tokius ultimatyvius reikalavimus, kurie Lietuvai nepriimtini“, - teigė K. Girnius.
Mokslininkas teigia sutinkąs, kad Lietuva žadėjo, bet neįvykdė pažado išspręsti vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimą, tačiau, jo nuomone, kaltinimai dėl lenkų tautinei mažumai neva nepalankios Lietuvos švietimo sistemos yra perdėti.
„Sutinku, kad Lietuva kai kurių dalykų neįgyvendino, pavyzdžiui, dėl vardų ir pavardžių rašybos arba dėl gatvių pavadinimų, bet esminiais klausimais, tokiais kaip švietimas, kultūra, Lietuvos lenkai tikrai negali skųstis. Nes kai pagalvoji, kad ligi šiol lenkiškose mokyklose viskas gali būti dėstoma lenkų kalba, išskyrus valstybinę kalbą, tai tokių sąlygų lenkai turbūt neturi niekur kitur“, - sakė K. Girnius.
Dvišaliai santykiai gali blogėti netgi atsitiktinai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas taip pat pasakojo nemanąs, kad Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių blogėjimas yra tiksliai kieno nors suplanuotos strategijos dalis, jo nuomone, ši problema vystosi sniego gniūžtės efektu – vienas politikas pasakė viena, kitas – kita, trečias įsižeidė ir panašiai.
„Aš manyčiau, visa tai tiesiog įgavo pagreitį ir dabar sunku sustabdyti. Kaip sniego gniūžtės efektas – pasisakė vienas, pasisakė kitas, trečias, šiokiu tokiu. Aiškiai būta ir didelių Lietuvos klaidų, kaip pavyzdžiui, kai prezidentas Lechas Kaczynskis lankėsi Lietuvoje, tai mūsų parlamentas atmetė įstatymą dėl lenkiškų pavardžių rašybos. Tai čia toks nereikalingas ir kvailas Lenkijos prezidento įžeidimas, bet šiaip aš manau, kad konfliktas susideda iš daugelio dalykų“, - kalbėjo K. Girnius.
Tačiau jis teigia, jog pakankamai agresyvus lenkų veikimas tarptautinėje erdvėje ir nuolatinis Lietuvos kritikavimas gali lemti gana griežtą Lietuvos atsaką, tad kad ir ko Lenkija siektų – įtvirtinti lotyniško pagrindo abėcėlę rašant asmenvardžius lietuviškuose pasuose, pakeisti gatvių lenteles lenkų gyvenamuose regionuose Lietuvoje ar gauti išskirtines naftos transportavimo sąlygas lenkų koncerno „PKN Orlen“ valdomai įmonei Mažeikiuose – visa tai gali atsimušti į principų sieną.
„Aš manau, kuo daugiau Lietuva bus viešai kritikuojama, tuo bus sunkiau šias problemas išspręsti, nes tada Lietuva jaus pareigą nepasiduoti, nenusilesti“, - svarstė K. Girnius.
DELFI primena, kad Lenkija Lietuvą kritikuoja dėl planuojamos švietimo sistemos pertvarkos tautinių mažumų mokyklose, piktinasi neįvykdytais pažadais leisti asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti visais lotyniško pagrindo rašmenimis, kaltina mūsų šalį pernelyg vangiu nuosavybės teisių į žemę atkūrimu Vilnijos krašte bei kurį laiką siekė, kad lenkų koncerno „PKN Orlen“ valdomos Mažeikių įmonės logistinės problemos būtų sprendžiamos parduodant „Klaipėdos naftą“, nors Lietuva su tuo kategoriškai nesutiko.
Tuo tarpu Lietuva tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad tautinių mažumų mokyklose lietuviškai norima dėstyti vos keletą dalykų, taip pat aiškina, jog asmenvardžių rašybos klausimą dokumentuose riboja Konstitucija ir Konstitucinio Teismo nutarimai, žemės grąžinimas esą visose savivaldybėse vyko pagal tuos pačius teisės aktus, o „Orlen Lietuva“ logistikos problemos gali būti išspręstos, nes įmonė sulaukė optimistinių ženklų iš Lietuvos geležinkelių ir uosto pareigūnų dėl mažesnių tarifų produkcijos transportavimui.