"Jokių abejonių neturiu, kad NATO sprendimas, vertinant mūsų kariuomenės pajėgumą ir visą organizacinį darbą, bus teigiamas ir jokiu būdu neužkirs kelio mūsų pastangoms kitais metais būti pakviestiems į NATO organizaciją", - po susitikimo žurnalistams sakė prezidentas V.Adamkus.
Jis pažadėjo prieš kitų metų rudenį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Prahoje dar ne kartą aplankyti Lietuvos gynybos institucijas bei ginkluotąsias pajėgas.
Krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus nuomone, "esame teisingam kelyje". Jis pabrėžė, kad NATO ekspertų vertinimai apie Lietuvos pasiruošimą yra geri, o Lietuva operatyviai reaguoja į pateiktas pastabas. "Norima, kad būtų mažiau pažadėta, bet tikrai šimtu procentų padaryta, nes taip vertinamas būsimųjų partnerių patikimumas", -kalbėjo L.Linkevičius.
Jo teigimu, yra sričių, kuriose "dar reikėtų pasitempti". Kaip pavyzdį, ministras paminėjo mobilizacijos ir rezervo rengimo klausimus, būtinybę patikslinti karinių jūrų ir oro pajėgų funkcijas.
"Tačiau absoliučioje daugumoje pozicijų, ypač tokiose, kur buvome sulaukę kritikos, sugebame įrodyti, kad kiekvieną planą ir kiekvieną projektą norime patikimai įgyvendinti, kiekvienas projektas yra pagrįstas resursais", - sakė L.Linkevičius.
L.Linkevičiaus teigimu, siekiant narystės NATO, vertinama ne tik šalies gynybos sistema, bet ir kitos sritys. "Tai yra ir ekonominė situacija, žmogaus teisės, teisinė bazė, tautinių mažumų teisės. Visi šitie dalykai yra labai rimtai vertinami, todėl nereikėtų išskirti tik karybos problemos", - kalbėjo KA ministras.
Kariuomenės vadas J.Kronkaitis žurnalistams sakė, kad tarp pagrindinių darbų, kuriuos Lietuvos kariuomenė šiuo metu turėtų atlikti, yra artimojo nuotolio priešlėktuvinės ginkluotės įsigijimas, infrastruktūros kūrimas, tačiau pirmojoje vietoje lieka karių reikmės.
"Žmogų aprūpinti, jį paruošti, kad nė vienas žmogus nežūtų vien todėl, kad mes jo neparuošėme ir neapginklavom taip, kaip valstybė gali apginkluoti", - pabrėžė J.Kronkaitis.
Pagal Lietuvos Konstituciją šalies prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Lietuvos krašto apsaugos sistemoje tarnauja 12 900 šauktinių ir tikrosios tarnybos karių bei 11 300 savanorių.
Nauja Lietuvos kariuomenės struktūra formuojama konsultuojantis su NATO ekspertais, šalių partnerių specialistais ir atsižvelgiant į turimus šalies resursus. Pagrindinės investicijos yra skiriamos sausumos pajėgoms.
NATO jau du kartus palankiai vertino Lietuvos pasiekimus vykdant Narystės veiksmų planą.Lietuvos pažangą šioje srityje teigiamai įvertino ir JAV administracija. Lietuva tikisi būti pakviestą į Aljansą kitų metų rudenį Prahoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.