Politologas Lauras Bielinis mano, kad artėjant Seimo rinkimams partijos viduje tolygiai stiprės ir įtampa tarp tautininkų, krikdemų bei konservatorių, tačiau preliminariai spėja, jog didesnį nerimą kels tautininkai, ne krikdemai.
„Aš manau, kad ta konkurencinė kova partijos viduje turėtų būti tarp tų grupuočių. Prieš Seimo rinkimus ta įtampa, manau, bus didelė ir čia, ko gero, turėsime tam tikrų konfliktų partijos viduje“, - svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas.
„Man regis, daugiau triukšmo keltų tautininkai, nes, kaip aš suprantu, krikdemai su konservatoriais sugeba susitarti diplomatiškai ir turi daug bendrų sąsajų bei asmeninių simpatijų. Dėl to, manyčiau, krikdemams bus visuomet palikta kažkokia niša, o tautininkų atžvilgiu konservatorių tarpe vyrauja priešiška nuomonė – dėl to konfliktas turėtų būti didesnis“, - pridūrė L. Bielinis.
Pagal sutartis atsirado kvotos
Prie tuometinės Tėvynės sąjungos tautininkai prisijungė 2008 m. pradžioje prieš tai suderėję, kad tais pačiais metais vykusiuose Seimo rinkimuose jų atstovams būtų skiriama kas dešimta pozicija, pradedant nuo 10. Tokiu būdu 10-toje sąrašo vietoje atsidūrė buvęs tautininkų vadovas Gintaras Songaila, 20-oje – Algimantas Birbilas, 30-oje - Albertas Koviera, 40-oje – Kazimieras Uoka, 50-oje – Reimundas Varapickas ir taip toliau.
Su Tėvynės sąjunga susijungę krikščionys demokratai tame pačiame sąraše gavo kas penką vietą: 2, 7, 12, 17, 22 ir taip toliau.
Skirtingai negu tautininkams, krikdemams kvotos buvo užtikrintos ir artėjantiems savivaldos rinkimams. Sutarta, kad jeigu skyriuje nesusitariama kitaip, pozicijos tarp krikdemų ir konservatorių paskirstomos atsižvelgus į per praėjusius savivaldos rinkimus gautų balsų skaičių ir krikdemų atstovų skaičių skyriuje. Pavyzdžiui, jeigu konkrečioje savivaldybėje krikdemai 2007 m. gavo dvigubai mažiau balsų, o jų narių skaičius skyriuje yra dvigubai mažesnis, tai kandidatų sąrašo vietų paskirstymas atitiks proporcija 1:2.
Tiesa, taip pat sutarta, kad paprastai krikdemų vadovas skyriuje įrašomas antruoju numeriu, po skyriaus vadovo.
Pavyzdžiui, atsižvelgus į šią tvarką, Vilniuje krikdemai gavo 2, 22, 42, 62 vietas ir panašiai.
Kol kas ramu
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigia, kad nors pagal sutartis su tautininkais ir krikdemais kvotų nebeliks, tačiau remiantis partijos įstatais galimybė atgaivinti kvotų sistemą lieka, jeigu tam pritaria taryba. „Yra atvira galimybė, jeigu tai būtų nusprendžiama pačių partijos struktūrų“, - teigė politikas.
Jo teigimu, šiuo metu jokių iniciatyvų šiuo klausimu partijoje nekeliama, mat visi koncentruojasi į artėjančius savivaldos rinkimus.
Tautininkų frakcijos TS-LKD vadovas, Seimo narys Gintaras Songaila teigia, kad tautininkai apie kvotas kol kas dar negalvojo, tačiau esą kovo mėnesį vyks frakcijos konferencija, kurioje gali būti apsispręsta ir šiuo klausimu. „Negaliu atsakyti nei taip, nei ne, kovo mėnesį numatoma mūsų konferencija, tai šis techninis klausimas gali būti vienas iš tų, dėl kurių konferencija gali apsispręsti“, - teigė G. Songaila.
Krikščionių demokratų bendrijos vadovas bei jungtinės partijos vicepirmininkas Valentinas Stundys taip pat teigia, kad kol kas klausimas dėl kvotų nekilo. „Tikėtina, kad tokios kalbos bus, bet kol kas nei viešai, ne neviešai apie tai nebuvo kalbėta“, - teigė politikas.
„Manau, kad viskas priklausys nuo keleto veiksnių. Pirmas, kaip pasiseks ši Seimo kadencija. Kitas veiksnys – kaip tie santykiai išsirutulios: ar į didesnį konfliktą, ar bus matyti kažkokios susitaikymo tendencijos. Na, ir trečias veiksnys – lyderiai, kaip jie sugebės suvaldyti šitą įvairialypę partinę masę, nes šiandieninis lyderis yra užsiėmęs Vyriausybe ir kartais kyla klausimas, kas iš tikrųjų realiai valdo partiją“, - reziumavo L. Bielinis.