Tai numato trečiadienį Karmėlavoje pasirašyta Lietuvos krašto apsaugos ir Norvegijos gynybos ministerijų sutartis, kurią pasirašė Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Edvardas Mažeikis ir Norvegijos karališkųjų oro pajėgų vadas brigados generolas Tomas Colinas Archeris (Kolinas Arčeris), pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Kaip BNS sakė pulkininkas E.Mažeikis, Norvegija perduos Lietuvos KOP 20 paleidimo įranginių, penkis NATO standartų trijų dimensijų radarus "Giraffe" ir 260 "MK3" modifikacijos raketų.

"Tai mūsų šalies oro erdvės gynybos kokybinis šuolis. KOP Oro gynybos batalionas nuo zenitinės artilerijos pereina prie raketinių sistemų", - sakė E.Mažeikis.

Jo teigimu, kompleksai "RBS-70" bus sumontuoti ant automobilių. Naujaisiais kompleksais bus apginkluota viena Oro gynybos bataliono kuopa. Oro gynybos batalionas iki šiol buvo ginkluotas Švedijos dovanotais artileriniais zenitiniais pabūklais "L-70".

Sutartimi numatoma Lietuvai perduoti sukomplektuotus kovinius junginius su radarais, raketų paleidimo ir valdymo įranga, galinčius užtikrinti oro taikinių susekimą ir sunaikinimą 8 kilometrų spinduliu. Perduodamos įrangos vertė - 1 mln. Norvegijos kronų (412,58 tūkst. litų). Tikimasi, kad ginkluotė Lietuvą pasieks jau gegužės mėnesį.

KAM pranešimu, Lietuvos ir Norvegijos atstovai pasirašė dar vieną sutartį, kuri numato dabar Lietuvoje dislokuotų norvegų karininkų, atliekančių "oro policijos" užduotis, aprūpinimą. Susitarimas yra laikinas, greitu laiku bus parengta ir pasirašyta principinė sutartis su NATO dėl panašių klausimų ateityje.

Norvegų karininkai Lietuvoje atlieka kovinių operatorių funkcijas, kadangi Lietuvos karininkai dar neturi reikiamos patirties. Tikimasi, kad iki liepos mėnesio jie padės apmokyti ir Lietuvos karinių oro pajėgų specialistus, rašoma pranešime.

Artimojo nuotolio raketines sistemas "RBS-70" gamina Švedijos bendrovė "Saab Bofors Dynamics". Sistema pradėta kurti praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje, Švedijos ginkluotosiose pajėgose "RBS-70" naudojamos nuo 1977-ųjų.

Ginkluotės apžvalgininkų teigimu, "RBS-70" yra pasaulyje gerai žinoma ginkluotės sistema, lyginama su JAV gamybos "Stinger" ar sovietinėmis ir rusiškomis "Strela" ir "Igla" sistemomis.

Sistemą sudaro transportavimo- paleidimo įrenginys su valdoma raketa "Rb-70 Mk" ar jos patobulintais variantais, optinio ir lazerinio taikymo prietaisas, taikinių atpažinimo "savas- svetimas" įrenginys, maitinimo baterija ir trikojis. Paleidimo įrenginys taip pat gali būti montuojamas ant transporto priemonių - visureigių, šarvuočių. Švedijoje raketiniai kompleksai "RBS-70" pritaikyti ir karinių jūrų pajėgų laivuose.

"RBS-70" kompleksai gali būti naudojami tiek pavieniui, tiek sujungti su vadovavimo punktais- radiolokacinėmis stotimis.

Paleistą raketą valdo lazerio spindulys, kurį skleidžia taikymo prietaisas. Sistemą valdančiam kariui tenka atsakinga užduotis - išlaikyti taikinį taikiklyje maždaug 10-15 sekundžių - tuo metu raketa skrieja į taikinį lazerio spindulio suformuotu "koridoriumi". Nuo komplekso sukūrimo prieš tris dešimtmečius gamintojai nesyk tobulino tiek paleidimo ir taikymo įrangą, tiek pačias raketas.

Raketos kovinė galvutė gali pramušti iki 20 cm storio šarvą, be to, sprogimo metu paskleidžia 3 tūkstančius volframo šratų.

Priklausomai nuo modifikacijos, raketos gali pasiekti nuo 200 metrų iki 5-8 tūkstančių metrų atstumu skrendančius taikinius. Maksimalus taikinio skridimo aukštis - 5 tūkst. metrų.

"RBS-70" kompleksai naudoti tik vieninteliame kariniame konflikte - 1980-1988 metų kare tarp Irano ir Irako. Manoma, kad Irano kariuomenės ginkluotėje buvę kompleksai numušė daugiau kaip 40 Irako lėktuvų.

"RBS-70" pranašesnis už "Stinger", "Strela" ir "Igla" tolesniu veikimo nuotoliu, tačiau kaip komplekso trūkumas nurodomas jo didelis svoris, raketos negali būti paleidžiamos nuo peties, komplekso negali valdyti vienas karys.

2002 metais Lietuva ir JAV pasirašė susitarimą dėl artimojo nuotolio raketų "žemė-oras" "Stinger" įsigijimo. Pagal sutartį už bendrovių "Hughes Missile System Company" ir "General Dynamics/ Raytheon Corporation" pagamintas 60 raketų ir 8 jų paleidimo įrenginius Lietuva per trejus metus turi sumokėti 31 mln. JAV dolerių. Į įsigytus komplektus įeina "Stinger" paleidimo platformos, raketos, taikymo radarai, į sandorio kainą įeina karių mokymas ir logistikos parama. Raketinės sistemos bus montuojamos ant galingų visureigių "Humvee".

"Stinger" sistemomis, kurios pasieks Lietuvą 2006-ųjų metų sausį-vasarį, bus apginkluota nuolatinės parengties brigados "Geležinis vilkas" priešlėktuvinės gynybos kuopa.

2001-siais Lietuva tapo pirmąją Europos valstybe, įsigijusia vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų "Javelin". JAV bendrovių "Lockheed Martin" ir "Raytheon" bendros įmonės gaminamomis "Javelin" sistemomis 2004-ųjų metų viduryje bus ginkluota minėtoji nuolatinės parengties brigada.

Šiuo metu Lietuvos kariai treniruojasi sistemų "Javelin" treniruokliais.