Būtent dėl pasisakymų apie šios bylos baigtį prieš teismą stojo Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, kurį įžeidimu ir šmeižimu privataus kaltinimo byloje apkaltino Seimo narys Konstantas Ramelis. Jis yra buvęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas – būtent šio skyriaus trijų teisėjų kolegija K. Prunskienei buvo priėmusi palankią nutartį.
K. Ramelio iškelta byla buvo nagrinėjama daugiau kaip metus, tačiau jau vasario 25-ąją joje teisėjas Gediminas Viederis žada padėti tašką – paskelbs nuosprendį.
Seimo narys teismo prašo ne tik nuteisti A. Urmoną, bet ir priteisti 100 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą – šiuos pinigus parlamentaras žada paaukoti vieniems senelių namams bei skirti Labanoro bažnyčios atstatymui.
Į teismą privataus kaltinimo tvarka K. Ramelis kreipėsi dėl esą sistemingo A. Urmono šmeižto ir įžeidinėjimų. Buvęs teisėjas aiškino, kad Liustracijos komisijos pirmininkas ne kartą išsakė esą šmeižikiškus teiginius apie K. Prunskienės bylos dėl galimo bendradarbiavimo su KGB nagrinėjimą ir šiai priimtą palankų sprendimą.
A.Urmonas pavasarį per spaudos konferenciją ir vėliau rašte Generalinei prokuratūrai nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog K. Ramelis ir buvęs teisėjas Giedrius Baziulis iš anksto susitarė, kad bus pakeistas 1992 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas, kuriuo K. Prunskienė pripažinta slapta bendradarbiavusi su sovietų saugumu.
Be to, K. Ramelis įsižeidė, kai A. Urmonas Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje pareiškė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) esą seniai žinoma, kad buvęs teisėjas yra plataus masto kyšininkas.
Teisme buvo peržiūrėti įrašai, kurie patvirtino, kad K. Ramelio pareiškime yra išdėstytos teisingos aplinkybės. Pasak K. Rameliui atstovaujančios advokatės Loretos Guižauskienės, bylos nagrinėjimo metu pavyko įrodyti, kad A. Urmonas ne tik įžeidė, bet ir šmeižė K. Ramelį.
„Visuose A. Urmono pasisakymuose K. Ramelis buvo siejamas su K. Prunkienės byla – šie pasisakymai neatitiko tikrovės, – kalbėjo advokatė L. Guižauskienė. – Taip kalbėdamas jis siekė suformuoti visuomenės nuomonę apie K. Ramelį kaip šališką teismo pirmininką, įtakojusį teisėjus K. Prunskienės byloje“.
Pasak advokatės, tikrovės neatitinkantys teiginiai pakirto rinkėjų pasitikėjimą K. Rameliu. „Jis visomis pastangomis siekė apšmeižti K. Ramelį ir toks įvaizdžio formavimas neabejotinai turėjo įtakos jo reputacijai“, – patikino ji.
L. Guižauskienė taip pat pabrėžė, kad A. Urmonas nepateikė ir jokių įrodymų apie buvusio teismo pirmininko „plataus masto kyšininkavimą“.
Tuo tarpu K. Ramelis pabrėžė, kad šmeižto kampaniją pradėjęs A. Urmonas kalbėjo kaip teisės profesorius. „Jeigu viešai kalba teisės profesorius, visuomenėje jo žodžiai priimami kaip teisybė“, – pabrėžė Seimo narys, teismą patikinęs, kad niekada nebuvo K. Prunskienės partijos narys ir nesikišo į jos bylos dėl bendradarbiavimo su KGB nagrinėjimą.
Vis dėlto A. Urmono advokatas Romualdas Drakšas įsitikinęs, kad dėl pasisakymų Liustracijos komisijos pirmininkas turėtų būti išteisintas. Pasak jo, K. Ramelio ir A. Urmono ginčas turėtų būti vertinamas kaip politikų – esą tuomet praplečiamos kritikos ribos.
Pasak R. Drakšo, A. Urmonas buvusio teismo pirmininko niekada nepavadino kyšininku, o tik kalbėjo, jog „kažkas turėjo tokios informacijos“. Be to, advokato teigimu, to nepaneigė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), remdamasi Operatyvinės veiklos įstatymu teismui neatsakiusi, ar išties tokių žinių neturėjo. Beje, šioje tarnyboje dirba A. Urmono sūnus.
„Niekuomet nesiekiau apšmeižti ar įžeisti K. Ramelio, jo nevadinau kyšininku“, – teisme aiškino A. Urmonas, pažymėjęs, kad su parlamentaru buvo įsivėlęs į „audringą diskusiją“, kai spaudos konferencijoje kalbėjo apie K. Prunskienės bylą.
„Mane nustebino jo įsižeidimo faktas ir hiperbolizuota reakcija“, – prisipažino Liustracijos komisijos pirmininkas. Jis tikino, kad apie galimą K. Ramelio kyšininkavimą girdėjo iš STT pareigūnų, tačiau „nenorėdamas jiems pakenkti“ jų pavardžių nenurodė.
„Aš negaliu jaustis kaltas baudžiamosios teisės prasme, bet man kaip žmogui nesmagu, kad K. Ramelis ne taip suprato mano mintis, – sakė A. Urmonas. – Gal man reikėjo būti santūresniam. Tikrai labai dėl to atsiprašau pono K. Ramelio“.
Šios bylos, pasak K. Ramelio, nebūtų buvę, jeigu A. Urmonas viešai būtų atsiprašęs dėl tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimo.