„Toje diskusijoje rengiant pasiūlymus, ką daryti po Strasbūro teismo sprendimo, reikėtų turėti galvoje, kad tai liečia ir Prezidento rinkimų įstatymą, ir Seimo rinkimų įstatymą. Nes pagrindiniai reikalavimai, kas gali būti Seimo nariu, taikomi ir prezidentui. Todėl ir vienas, ir kitas klausimas turi būti sprendžiamas kartu“, - DELFI sakė teisininkas.
J. Žilys priminė, kad 2004 m. gegužės 25 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja Prezidento rinkimų įstatymas ir taip suformavo konstitucinę doktriną, kuri buvo perkelta ir į Seimo rinkimų įstatymą. Todėl jeigu būtų sprendžiama, kaip išspręsti susidariusią situaciją po Strasbūro teismo sprendimo byloje R. Paksas prieš Lietuvą, klausimus dėl reikalavimų kandidatui į Seimo narius ar į prezidento postą reiktų svarstyti kompleksiškai.
„Tie reikalavimai, kurie buvo numatyti Prezidento rinkimų įstatyme glaudžiai siejasi su Seimo rinkimų įstatymu. Praktiškai, mano nuomone, tai yra kompleksinis dalykas“, - teigia J. Žilys.
Antrame Prezidento rinkimų įstatymo straipsnyje buvo nustatyta, kad prezidentu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, jeigu nuo jo pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato panaikinimo praėjo mažiau kaip 5 metai.
„Konstitucinis Teismas šitą Prezidento rinkimų įstatymo normą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Taigi visiškai natūralu, kad klausimas dėl sankcijos asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka, sprendžiamas tiek Prezidento, tiek ir Seimo rinkimų įstatymo atveju. Aš taip suprantu. Kitas dalykas, kad prezidentui didžiąja dalimi taikomi tie patys reikalavimai kaip ir Seimo nariui“, - teigia teisininkas.
Remiantis Konstitucija, prezidentu gali būti renkamas pilietis pagal kilmę ne mažiau nei trejus metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Tačiau kitas Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, jog nors reikalavimai kandidatams į Seimo narius ir į prezidentus iš dalies sutampa, tačiau galimybė tapti parlamentaru savaime nereiškia galimybės tapti valstybės vadovu, mat kandidatui į prezidentus taikomi papildomi reikalavimai.
„Taip, sąlygos yra susijusios, čia yra vieta diskusijai, kiek Seimas norės tuos apribojimus į kokias pareigas taikyti. Konstitucijoje parašyta, kad prezidentu gali būt renkamas asmuo, kuris gali būti renkamas Seimo nariu. Bet galimybė tapti Seimo nariu nereiškia automatiškai galimybės tapti prezidentu, nes yra skirtingas amžius, yra papildomos sąlygos, reikia parašus surinkti, pilietis pagal kilmę ir visa kita. Kitaip tariant, galimybė tapti Seimo nariu savaime nereiškia galimybės tapti Respublikos prezidentu“, - DELFI teigė V. Sinkevičius.
DELFI primena, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti apkaltos proceso tvarka iš prezidento ar Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui po penkerių metų vėl siekti būti išrinktu į prezidento postą, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak Konstitucinio Teismo, „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš Respublikos Prezidento pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai, nes visada kiltų ir niekada neišnyktų pagrįsta abejonė dėl jo vėl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo“.
Suformavus tokią konstitucinę doktriną nuostata dėl neatšaukiamo ir visą gyvenimą trunkančio draudimo eiti pareigas, susijusias su priesaika Lietuvos Respublikai. Buvo įtraukta ir į Seimo rinkimų įstatymą.
Tuo metu Europos žmogaus teisių teismas nutarė, kad iki gyvos galvos galiojantis ir nei referendumu, nei Seimo sprendimu nebepanaikinamas draudimas R. Paksui dalyvauti rinkimuose į parlamentą prieštarauja Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos protokolo straipsniui, garantuojančiam asmens teisę į laisvus rinkimus.
Konstitucinis Teismas pirmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, esą norint įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą R. Pakso atžvilgiu turi būti daromos atitinkamos Konstitucijos pataisos.
R. Paksas iš prezidento pareigų Seimo sprendimu buvo pašalintas 2004 m. Jis buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.