„Aš manau, kad vienaip ar kitaip koreguojant, priimant sprendimus R. Pakso bylos kontekste natūraliai tai paliestų ir buvusius visus kitus apkaltos procesus bei jų padarinius – tame tarpe ir L. Karaliaus. Čia yra akivaizdu, kad tai paliestų teisės normas, kurios reglamentuoja apkaltos proceso padarinius ir pasekmes. Nėra jokių abejonių, kad tai paliestų ir buvusį Seimo narį“, - DELFI sakė Mykolo Romerio universiteto profesorius Juozas Žilys.
Panašiai kalba ir teisininkas Petras Ragauskas. Jo teigimu, kol kas Strasbūro teismo sprendimas R. Pakso byloje prieš Lietuvą formaliai nei paties nušalintojo prezidento, nei L. Karaliaus padėties nekeičia, tačiau ateityje, kai šalies įstatymų leidėjai imsis taisyti padėtį, jie vienu ypu nulems ir R.Pakso, ir L.Karaliaus politinę ateitį.
„L. Karaliaus padėtį tai keičia kaip ir R. Pakso: kol kas niekaip formaliai, bet potencialiai kažkaip pakeisti turėtų“, - teigė P. Ragauskas.
Klausiamas, kokių, jo nuomone, veiksmų įstatymų leidėjai turėtų imtis, P. Ragauskas pabrėžė, jog nors šiuo metu atrodo, kad pagrindinė kliūtis yra Seimo rinkimų įstatymas, nurodantis, jog apkaltos tvarka iš pareigų pašalintas asmuo negali būti registruojamas kandidatu, tačiau Konstitucinis Teismas, remdamasis pagrindiniu šalies įstatymu suformavo konstitucinę doktriną, tad šiuo atveju situacija reikalauja Konstitucijos keitimo.
„Iš esmės konkrečiausia kliūtis yra Seimo rinkimų įstatymas, bet, be to įstatymo, dar yra ir Konstitucinio Teismo nutarimas, vadinasi, netiesiogiai ir Konstitucija. Aš asmeniškai matau tik vieną tvarkingą būdą išspręsti šitą situaciją – tai yra pakeisti Konstituciją“, - teigė teisininkas.
Kad R. Pakso kova Strasbūro teisme duos naudos ir L. Karaliui sutinka ir Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Seime Vidmantas Žiemelis. Pasak jo, apkaltos proceso tvarka parlamentaro mandatą praradusiam politikui net nereikia nieko daryti ar veltis į teisinius ginčus – už jį visa tai išspręs įstatymų leidėjai, kurie vis tiek vienaip ar kitaip privalės reaguoti į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą.
DELFI primena, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, jog Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti apkaltos proceso tvarka iš prezidento ar Seimo nario pareigų pašalintam asmeniui po penkerių metų vėl siekti būti išrinktu į prezidento postą, prieštarauja Konstitucijai.
Pasak Konstitucinio Teismo, „už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš Respublikos Prezidento pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai, nes visada kiltų ir niekada neišnyktų pagrįsta abejonė dėl jo vėl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo“.
Tuo metu Europos žmogaus teisių teismas nutarė, kad iki gyvos galvos galiojantis ir nei referendumu, nei Seimo sprendimu nebepanaikinamas draudimas R. Paksui dalyvauti rinkimuose į parlamentą prieštarauja Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos protokolo straipsniui, garantuojančiam asmens teisę į laisvus rinkimus.
R. Paksas iš prezidento pareigų Seimo sprendimu buvo pašalintas 2004 m. Jis buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.
Šis sprendimas užkirto kelią politikui eiti pareigas, kuriose pagal Konstituciją būtina prisiekti Lietuvos Respublikai.
Panaši situacija susiklostė ir L. Karaliui: Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą panaikino jo Seimo nario mandatą, todėl L. Karalius, pagal Lietuvoje suformuotą konstitucinę doktriną, negali vėl siekti patekti į parlamentą ar tapti prezidentu. Tačiau jo padėtį gali palengvinti R. Pakso byloje prieš Lietuvą priimtas Strasbūro teismo sprendimas.