"Aš pagaminau 3 tūkst. medalių, paskui kilo toks triukšmas, kad medalių trūksta, tai mes dar radome netyčia kampe paliktą dėžutę. Bet amnyčiau, kad arti 3 tūkstančių", - pasakojo R. Bernotas.
Pasak jo, jauniausias dalyvis buvo šešiametis Dimitrijus Volkovas, iš ukmergės, o vyriausias - aštuoniasdešimetmetis Jonas Burokas.
Kaip Lietuvos radijui pasakojo R. Bernotas, bėgimas "Gyvybės ir mirties keliu" vyko ne tik Vilniuje, bet ir Prancūzijoje - sostinėje Paryžiuje čia žuvusiuosius pagerbė penkiolika prancūzų.
Šiuo renginiu kasmet pagerbiamas Lietuvos laisvės gynėjų - Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus - atminimas.
Renginio svečiai ir bėgikai priešpiet ant 1991 m. žuvusiųjų Laisvės gynėjų kapų Antakalnio kapinėse padėjo gėlių.
Ceremonijoje bėgimo dalyvius pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vilniaus meras Raimundas Alekna, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
Bėgimo startą vidurdienį prie Antakalnio kapinių paskelbė raketų salvės.
Bėgimo dalyviai bėgso Karių Kapų, Kuosų, Jūratės, L.Sapiegos, Antakalnio gatvėmis, Žirmūnų tiltu ir Šeimyniškių gatve, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto ir Karoliniškių gatvėmis, Laisvės prospektu, L.Asanavičiūtės, P.Kavoliuko ir Sausio 13-iosios gatvėmis iki Televizijos bokšto.
Bėgimo metu buvo stabdomas transporto eismas.
Bėgimas "Gyvybės ir mirties keliu" pirmą kartą buvo surengtas 1992 m.