„Ministrai dirba blogai“, „Aleksandro Lukašenkos pergalė padėtų užtikrinti stabilumą“ ir panašūs pastarojo meto prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai jau nieko nestebina. Šį kartą ji tiesiog pasakė, kad tampame oligarchų ir nusikaltėlių valdoma valstybe.
Pareiškimai sukėlė audringą reakciją
Aukščiausius reitingus tarp politikų turinti prezidentė sausio pradžioje viename interviu atviravo, kad korupcija stabdo Lietuvos valstybės vystymąsi.
„Tampame oligarchų ir nusikalstamo pasaulio valdoma valstybe“, – akcentavo D.Grybauskaitė. Ji aiškino, kad nesitikėjo, jog Lietuvoje yra tokio masto korupcija. Prezidentės teigimu, prie smulkios korupcijos žmonės taip įpratę, kad ją tiesiog toleruoja.
Tačiau ne pareiškimai apie korupciją sukėlė audringą politikų reakciją, o nuorodos į oligarchijos ir nusikaltėlių įsigalėjimą šalyje. Suskubta priekaištauti, esą šioje kovoje Prezidentė turėtų būti lydere, nes būtent ji skiria generalinį prokurorą, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą, teisėjus, o jie ir sudaro kovos su nusikalstamumu grandinę.
Prieštaringa nuomonė
Žibalo į ugnį papylė pareiškimai, esą prezidentės žodžiai prasilenkia su anksčiau išsakyta jos nuomone. Juolab kad praėjusių metų liepos 12 d. prezidentavimo metinių proga D.Grybauskaitė surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė svarbiausius metų darbus.
Tąsyk žurnalistai jos klausė apie dvylika slaptų VSD pažymų, kuriose minimos konkrečios verslo interesų grupės, darančios įtaką žiniasklaidai ir politikams. Tačiau tuomet D.Grybauskaitė pasakė, esą pažymose nėra nieko įdomaus. „Tiesą sakant ten nieko įdomaus nėra“, – kalbėjo Prezidentė.
Viena vertus, šalies vadovė pripažino, kad oligarchai daro įtaką, bet, antra vertus, abejoja, ar žmonėms reikia žinoti lėlininkus, valdančius juos it marionetes.
Tuomet galbūt neatsitiktinai D.Grybauskaitei už tokius pareiškimus interneto dienoraščio „The Economist“ apžvalgininkas Edvardas Lukasas skyrė 2010 metų „nusišnekėtojos“ (angl. „Foot in the Mouth“) apdovanojimą.
Opozicija pasigenda veiksmų
Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad jį nustebino Prezidentės pareiškimas. „Jeigu panašaus turinio pareiškimą būtų padaręs eilinis politikas, tai tokios reakcijos nebūtų buvę, bet jeigu tokius žodžius pasako Prezidentė, tai tarptautiniu požiūriu Lietuva bus minima kaip nusikaltėlių valdoma valstybė“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Jis iš prezidentės pasigedo veiksmų, o ne kalbų. „Jei prezidentei nepavyksta pažaboti oligarchijos ir nusikalstamų struktūrų, gal derėjo kartu su politikais pirmiau apie tai padiskutuoti“, – sakė A.Butkevičius.
Konservatorių atstovas Jurgis Razma tikino, kad jau priprato prie emocingų D.Grybauskaitės pasisakymų. „Tai paraginimas aktyviau kovoti su ekonominiais nusikaltimais, stabdyti oligarchines tendencijas ir tai papildomas impulsas mums, politikams“, – svarstė J.Razma.
Žodžiai pakibo ore
Šalies vadovės pareiškime politologai įžvelgė D.Grybauskaitės rinkimų retoriką. „Šį kartą Prezidentė nepasižymėjo originalumu ir sukėlė audrą vandens stiklinėje, – įsitikinęs sakė Algis Krupavičius. – Apie oligarchijos pavojus dar prieš kelerius metus kalbėjo Valdas Adamkus, o D.Grybauskaitė šia korta tik pasinaudojo per rinkimų kampaniją.“
A.Krupavičiaus nuomone, galbūt Prezidentė mėgino užpildyti diskusijų ir darbų vakuumą, siekiant pritraukti visuomenės dėmesį. „Juk veiksmų iš jos pusės nėra, tik žodžiai, – pabrėžė A.Krupavičius. – Jei ji neturėjo pasiūlymų, ką reikia daryti, geriau jau būtų patylėjusi.“
„Rizikingu pareiškimu“, „leptelėjimu“ Prezidentės pasisakymą pavadino politologas Lauras Bielinis. „Tokiam aukštam pareigūnui prieš kažką pasakant visada derėtų po ranka turėti faktus“, – aiškino L.Bielinis.
Tokį šalies vadovės pareiškimą jis pateisintų tik tuo atveju, jei prieš tai Prezidentė būtų sukvietusi Generalinės prokuratūros, kitų institucijų vadovus ir jiems duotų konkrečias užduotis apibrėžtam laikotarpiui, o tik tada garsiai prabiltų apie oligarchiją, nes dabar jos žodžiai liko kyboti ore.
Prezidentė neįvardijo konkrečių oligarchų, nors jų kūrimasis, pasak A.Krupavičiaus, prasidėjo iš karto po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ne tik tuomet, kai buvo kuriamas LEO LT, bet ir per dujų sektoriaus, alkoholio pramonės privatizaciją.
„Tai vyko valdant ir kairiesiems, ir dešiniesiems“, – sakė A.Krupavičius.
Tačiau atrodo, kad oligarchijos įsigalėjimo valstybėje politikai nemato. „Nemanau, kad šiuo metu oligarchų įtaka ryški, nors kitose pokomunistinėse valstybėse ji labai jaučiama“, – samprotavo konservatorius J.Razma.
Jis taip pat nepritaria politologų mintims, esą oligarchinės struktūros susikūrė per įmonių privatizavimą. „Įmonių privatizavimas Lietuvoje vyko gana skaidriai“, – tikino J.Razma, nors kažin ar daug kas tuo patikėtų.
Socialdemokratas A.Butkevičius apskritai kalbėjo, kad nejaučia nei oligarchų, nei nusikalstamo pasaulio atstovų spaudimo. „Jeigu taip būtų, mūsų partija neturėtų skolų, bet jų turime“, – patikslino A.Butkevičius.
Pažymos dulka stalčiuose
Dvylika VSD pažymų, kuriose užsimenama apie verslo darytą įtaką politikams ir žiniasklaidai, iki šiol nėra paviešintos. Politikai ir politologai abejoja, ar vertėtų atskleisti jų turinį. „Viešumas bent jau nepakenktų, nors Prezidentė kategoriškai niekada nepasisakė už visišką jų įslaptinimą“, – pabrėžė J.Razma.
Panašios nuomonės yra ir A.Butkevičius. „Ten nieko įdomaus nėra ir man belieka tikėti Prezidente“, – antrino jis.
Politologas L.Bielinis aiškina, kad pažymas matė nedaug žmonių, o pačios pažymos yra operatyvinio pobūdžio neišanalizuoti rinkiniai.
„Jeigu jose iš tiesų būtų kas nors vertingo, prokurorai jau būtų iškėlę bylas“, – sakė L.Bielinis.
Padėtų viešumas ir skaidrumas
Politologas L.Bielinis neabejoja, kad oligarchijos požymių vis dėlto yra, bet niekas iki šiol visuomenei nepateikė nuodugnaus tyrimo išvadų. „Kartais man gali kilti įtarimas, bet teisėsauga turėtų jį arba patvirtinti, arba išblaškyti“, – sakė L.Bielinis.
Jo kolegos A.Krupavičiaus nuomone, Lietuvoje apskritai trūksta socialinio teisingumo ir lygybės. „Valstybėje daug problemų, įskaitant ir verslo interesų grupių daromą poveikį politikai, – svarsto A.Krupavičius. – Švelniai tariant, būtų tiesiog kvaila teigti, kad šalyje nėra oligarchijos problemos.“
A.Krupavičiaus nuomone, su oligarchija labiausiai padėtų kovoti viešumas ir politinių sprendimų skaidrumas. „Informacijos prieinamumas piliečiams apie politikų sprendimus būtų labai naudingas“, – reziumavo jis.
A.Krupavičiaus teigimu, gaila, kad pati prezidentūra yra labai uždara institucija, dažnai nekomentuojanti savo veiksmų.
Oligarchus reikia įvardyti
Vytautas Gapšys, Seimo narys
Reikia prisiminti, kad pastaruosius 20 metų Lietuvą valdė tai konservatoriai, tai socialdemokratai. Toks dviejų partijų valdymas sukuria situaciją, kad žmonės mėgina prisitaikyti prie tokios valdžios. Klausimas tik toks – su kuo nusikaltėliai dirba? Už tai, ką turime šiandien, nuopelnus galime atiduoti jau minėtoms dviem partijoms. Nenorėčiau vienų ar kitų įvardyti oligarchais, nes ne aš pasakiau, kad Lietuva tampa oligarchų ir nusikaltėlių valdoma šalimi. Greičiausiai tik tie asmenys, kas taip pasakė, galėtų įvardyti, ką įsivaizduoja esant oligarchais. Tai visuomenei turėtų būti atskleista kaip įmanoma greičiau, kad žinotume, kaip situaciją sutvarkyti. O dėl VSD pažymų, tai nereikėtų žvalgytis į praeitį. Turime žiūrėti į tai, kas yra dabar.
Nematau sisteminių sprendimų
Kęstutis Čilinskas, teisininkas
Prezidentės pasisakymas dviprasmiškas. Oligarchų įtaka šalyje iš tiesų didelė. Tai turtingų monopolijų (energetikos, dujų, degalų ir kitų) atstovai, kurie veikia išvien su politikais. Pavyzdžiui, LEO LT atveju politikai pritarė, kad restitucijos sutarties pagrindu net valstybės turtas buvo visam laikui užstatytas, o vadovaujantis ta sutartimi nebus išieškota valstybei padaryta žala. Gerai, kad Prezidentė pakeitė VSD, Generalinės prokuratūros ir kitus vadovus.
Tačiau po paskyrimo VSD vadovas Gediminas Grina pasakė, kad jis pasirūpins didesniu informacijos slaptumu. Tą jis sėkmingai ir daro. Kitaip tariant, jis dar labiau saugo valdžią, nors VSD misija yra kovoti prieš oligarchinį, nusikalstamą valstybės valdymą. Lygiai tas pat įvyko su Generalinės prokuratūros vadovo kaita. Prokurorui nepateikta jokių konkrečių užduočių. O juk Prezidentė į rinkimus ėjo su kovos prieš oligarchiją deklaracija ir kad reikia leisti įstatymus, užkertančius kelią monopolijoms. Gaila, bet jokių įstatymų pasiūlymų iki šiol nepateikta. Kol kas nematau sisteminių sprendimų ir siūlymų.
Mėgsta griežtai šnekėti
Julius Veselka, Seimo narys
Užsienio investuotojams į tokius Prezidentės pasisakymus yra nusispjauti. Jeigu jie matys, kad Lietuvoje galima gauti pelno, tai jie investuos, nekreipdami jokio dėmesio. Ar oligarchų pas mus yra? Be abejo. Lietuvos pramonininkų konfederacija su Bronislovu Lubiu priešakyje, energetikai, šilumos, naftos ūkių atstovai. Net tą pačią Užsienio investuotojų asociaciją, kuriai dirba Lietuvos laisvosios rinkos institutas, priskirčiau oligarchams. Jei Vyriausybė nori priimti kokį nors sprendimą, tai kaipmat asociacija ima rėkti: „Mes pabėgsime iš Lietuvos.“ Ar tai ne šantažas? Prezidentė teisi. Gal reikėjo pasakyti švelniau, bet ji griežta moteris.