Įvairiuose parlamento komitetuose šiuo metu svarstomas Elektroninių ryšių įstatymo projektas, kuris nuo gegužės 1-osios, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, turėtų pakeisti šiuo metu galiojantį, tačiau moraliai jau pasenusį Telekomunikacijų įstatymą. Naujame teisės akte, kaip ir dabar galiojančiame, be kita ko, įrašytas įpareigojimas ryšių operatoriams užtikrinti, kad specialiosios tarnybos galėtų, reikalui esant, pasiklausyti pokalbių telefonu ir tokiu būdu rinkti jų darbe būtiną operatyvinę informaciją.
Tačiau, pasak ekspertų, naujos redakcijos įstatyme yra kelios nuostatos, keliančios didelių abejonių žmogaus teisių apsaugos požiūriu.
Žmogaus teisių centro vadovė, konstitucinės teisės specialistė Toma Birmontienė, “Kauno dienai” sakė, kad Elektroninių ryšių įstatymo projekte nepagrįstai išplečiamas ratas operatyvinių subjektų, turinčių teisę pareikalauti iš ryšių operatorių pateikti jiems nusikalstamų veikų užkardymui, tyrimui ir nustatymui reikalingos informacijos “elektroniniu būdu ir nedelsiant”.
“Siekiama, kad projekte nebeliktų nuostatos, pagal kurią tokia informacija pateikiama tik pagrindiniams operatyvinės veiklos subjektams ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Tai reiškia, kad ryšių priemonėmis perduodamos informacijos galės pareikalauti, pavyzdžiui, bet kuris šalies policijos komisariatas. Ar tik nebus tokiu būdu sudarytos galimybės piktnaudžiauti?” - retoriškai klausė T.Birmontienė. Ji pridūrė, kad tokiu “operatyviniu būdu” informacija gali būti teikiama tik abipusio pasitikėjimo pagrindu: “Kyla abejonių, ar tikrai visi komisariatai turi atitinkamos technikos ir informacijos gavimo bei panaudojimo kontrolės mechanizmus”.
Ji įsitikinusi, kad ši veikla turi būti griežtai centralizuota: “tokia informacija turėtų būti perduodama tik pagrindinėms operatyvinėms įstaigoms pareikalavus.
Policijos atveju tai turėtų būti Policijos departamentas”. Todėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) bandymus supaprastinti ir decentralizuoti tokią veiklą ekspertė vertintų neigiamai.
Komplikuoja kontrolę
T.Birmontienė atkreipė dėmesį į dar vieną naujojo įstatymo formuluotę, kuri gali būti pavojinga žmogaus teisių užtikrinimo požiūriu. Projekte siūloma nurodyti, kad ryšių operatoriai ne tik renka jų ūkinei veiklai būtiną techninę informaciją, bet ir saugo specialiosioms tarnyboms būtinas žinias, jeigu jos to pareikalauja.
“Tai gali būti interpretuota ir taip, kad specialiosioms tarnyboms nurodžius bet kuris operatorius gali pradėti kaupti ir ilgą laiką nepagrįstai saugoti kažkokias duomenų bazes, kurios gali būti panaudotos galbūt ne vien tam, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams. Bet koks asmens privačios informacijos saugojimas turėtų būti įstatymu griežtai ribojamas. Privatų gyvenimą saugo Konstitucija. Tai ne kartą yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas”, - nurodė ji.
Be to, anot ekspertės, Seimo NSGK siekia dar labiau sukomplikuoti “ir taip nelabai tobulą” operatyvinių priemonių panaudojimo kontrolę. Projekte įrašyta, kad prokuroras galės iš operatorių pareikalauti visos pasiklausymo informacijos tik tuo atveju, jeigu jis vykdomas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Taip prokuratūrai leidžiama prižiūrėti, kad baudžiamuosiuose tyrimuose atliekamas pasiklausymas būtų vykdomas teisėtai.
“Tačiau kas kontroliuos, kai pasiklausymas vykdomas tik operatyviniais tikslais? Juk prokuroras negalės pareikalauti informacijos, tarkim, jeigu valstybės saugumo departamentas operatyviniais sumetimais pasiklauso kokio nors asmens telefoninio pokalbio. Nesvarbu, kad tam gauta teisėjo sankcija. Juk teisėjas neprižiūrės, kad vadovaujantis tokia sankcija surinkta medžiaga bus naudojama be piktnaudžiavimų. Tą turėtų daryti prokuratūra”, - mano Žmogaus teisių centro vadovė.
Prognozuoja, kad nukentės operatyvumas
Seimo NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas piktinasi tokiais ekspertės, pasak jo, “išvedžiojimais”. “Tai aiškiai išpūsta problema, nereikalingai diskutuojami dalykai”, - “Kauno dienai” sakė jis.
Parlamentaras įsitikinęs, kad jo vadovaujamo komiteto pasiūlymai interpretuojami neteisingai. “Mūsų pasiūlymai beveik nekeičia šiuo metu galiojančios tvarkos šioje srityje, tik šiek tiek ją patobulina. Žmogaus teisių požiūriu ten nieko blogo nėra”, - pabrėžė jis.
Pasak A.Sadecko, Lietuvos įstatymai numato, kad operatyvinės veiklos subjektai yra ir teritoriniai pagrindinių įstaigų padaliniai, įskaitant policijos komisariatus. “Tačiau projekte kalbama toli gražu ne apie teisę, kad kiekvienas policininkas galėtų atsisėsti prie pasiklausymo aparatūros ir ja visaip naudotis. Kalbama tik apie tai, kad komisariatai galėtų operatyviai surinkti iš ryšių operatorių jų darbe būtiną informaciją. Tam visai nebūtinas centrinės institucijos tarpininkavimas”, - nurodė komiteto vadovas.
Jis pateikė pavyzdį: “Jeigu komisariatas gauna pranešimą apie tai, kad kažkas kažkam telefonu grasino, tuomet suteikiama galimybė tam komisariatui nedelsiant kreiptis į operatorių ir pareikalauti techninio pobūdžio informacijos - kas skambino, kada, iš kur ir panašiai. Jeigu dėl to bus kreipiamasi į Policijos departamentą, gerokai nukentės operatyvumas. O juk tokie dalykai turi būti tiriami itin sparčiai”.
Neturi neteisėto pasiklausymo įrodymų
A.Sadeckas nesutinka ir su tuo, kad operatoriams bus leidžiama “kaupti duomenų bazes”. “Projekte aiškiai nurodyta, kad kaupiama tik jų ūkinei veiklai būtina informacija, ir nieko daugiau. Jokių papildomų dosjė būti negalės. Bet jeigu operatyvinės veiklos subjektas nuspręstų, kad tam tikrą su sankcija surinktą medžiagą būtina išsaugoti ilgesnį laiką, taip siekiant užkardyti nusikalstamą veiką, tuomet operatorius turės tą daryti, o jam už tai bus Vyriausybės nustatyta tvarka atlyginta”, - nurodė jis.
Komiteto vadovas nemano, kad operatoriai tuo galėtų piktnaudžiauti ir neteisėtai kaupti duomenis apie asmenis. “Operatoriai neturi tam teisės. O jeigu bandytų tai daryti ir tai būtų nustatyta, jų laukia griežtos bausmės. Už tokios techninės informacijos kaupimą ir saugojimą atsakys operatyvinės tarnybos, pareikalavusios tą daryti”, - kalbėjo jis.
A.Sadeckas mano, kad Lietuvoje yra pakankamai gerai reglamentuota telefoninių pasiklausymų operatyviniais tikslais teisinė bazė, šios veiklos kontrolė. “Žinoma, galbūt galima rasti priekabių, kad ir žmogaus teisių srityje. Bet nesutinku su tokiais būdais, kai problema nereikalingai išpučiama”, - įsitikinęs NSGK pirmininkas.
Jis tvirtino ne kartą klausęs teisininkų, advokatų ir ekspertų, ar Lietuvoje yra konkrečių įrodytų atvejų, bylų teismuose dėl neteisėto telefoninių pokalbių pasiklausymo ir nepakankamos šios veiklos kontrolės. Ir niekuomet negaudavęs teigiamo atsakymo.
Žada kovoti iki galo
Tačiau T.Birmontienė mano, kad įstatymuose turi būti labai aiškiai ir tiksliai reglamentuotas operatyvinių priemonių taikymas. “Neturi būti jokių dviprasmybių ar kabliukų. Tą mus įpareigoja daryti ir Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, nes žmogaus teisių sritis, ypač privataus gyvenimo apsauga, yra labai jautri teisiniam reguliavimui ir kelia pagrįstai aukštus reikalavimus”, - tvirtino ji.
Ekspertė tikisi, kad į jos pastabas bus atkreiptas kitų Seimo komitetų bei parlamentarų dėmesys.
Svarstant Elektroninių ryšių įstatymo projektą pagrindinis yra Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Rengiant teisės aktą dalyvauja ir Žmogaus teisių komitetas.
“Po 2002 metų rugsėjį priimto Konstitucinio Teismo nutarimo Telekomunikacijų įstatymas, kiek jis susijęs su žmogaus teisių užtikrinimu, buvo koreguojamas, reglamentuojant tokiu būdu gaunamos informacijos panaudojimą operatyviniais tikslais. Todėl nesuprantama, kodėl norima atsisakyti šiuo metu galiojančio ir iš esmės atitinkančio žmogaus teises teisinio reguliavimo”, - sakė T.Birmontienė.