Tuomet gelbstint Lietuvą ir siekiant gerų santykių su Vokietija šaliai valdyti nuspręsta pasikviesti monarchą iš šios šalies.
Bazelio apygardoje buvo surastas karališko kraujo katalikas Urachas, turėjęs tapti karaliumi Mindaugu II. Jis pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir rengėsi vykti į Lietuvą, tačiau pasikeitus padėčiai karo frontuose būtinybė skelbti monarchiją buvo atmesta.
- Kaip jūs vertinate galimybę paskelbti Lietuvą monarchija?
- Apie tokią galimybę tam tikruose sluoksniuose kalbama jau seniai. Pirmasis monarchijos idėjos autorius ir šalininkas Sąjūdžio laikais buvo filosofas Arvydas Juozaitis. Nepamiršome ir kito fakto: kai Algirdas Brazauskas tapo premjeru, pirmuoju patarėju pakvietė dirbti vėl tą patį Juozaitį.
- Ar ne todėl Brazauskas panoro atstatyti Valdovų rūmus?
- Tai buvo antrasis žingsnis. Buvo kalbama, kad Valdovų rūmai taps tautos šventove, o iš tikrųjų buvo pradėta ruošti vietą būsimajam Lietuvos monarchui.
- Kaip manote, kodėl šios versijos neišgirdome per pastaruosius prezidento rinkimus?
- Buvo sutarta šio projekto neviešinti. Juk todėl Brazauskas ir nedalyvavo rinkimuose. Su ponu Valdu Adamkumi buvo sutarta: vos Lietuva taps NATO nare, jis atsistatydina ir užleidžia vietą monarchui. Mums buvo patikėtas uždavinys - surasti asmenybę, kuri galėtų tapti Lietuvos karaliumi.
- Ar misija pavyko?
- Radom Uracho anūką. Jis sutiko pasekti senelio pėdomis ir jau mokosi lietuvių kalbos. Jis - miškų inžinierius, gerai išmano ekologijos ir žemės ūkio problemas.
- Ar mėginta išsiaiškinti, koks jo požiūris į politinių partijų gausumą Lietuvoje?
- Mąstoma, kaip reikės pakeisti Konstituciją. Būtent karaliui bus suteikta galia spręsti, kurios partijos populistinės. Žinau, kad jis ketina neleisti dalyvauti rinkimuose Viktoro Uspaskicho partijai. Prie karaliaus dvaro veiks dveji rūmai. Vienuose posėdžiaus tautos išminčiai - dešimt populiariausių asmenybių: Brazauskas, Adamkus, Vytautas Landsbergis, Artūras Zuokas ir kiti. Parlamentas taps patariamąja institucija. Karalius galės savo dekretu atšaukti bet kurį seimūną.
- Kokių naujovių galėtume tikėtis užsienio politikoje?
- Lietuva turėtų tapti regionine valstybe. Nutarta padėti Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą, o tada bus sudaryta konfederacija, ir Ukraina taps Lietuvos dalimi. Lenkija grąžins mums Suvalkus, nes kol kas negalime susitarti su Baltarusija dėl žemių grąžinimo. Turime padaryti ir nuolaidų - atsisakyti Karaliaučiaus.