Architektas Augis Gučas antradienį per viešą projektų aptarimą sostinės savivaldybėje pasakojo, kad dalis projektų nepaisė vienų ar kitų konkurso reikalavimų. Jis taip pat tvirtino, kad konkurso sąlygos buvo nepakankamai aiškios.
Pavyzdžiui, reikalavimas numatyti požeminę automobilinių stovėjimo aikštelę nebuvo detalizuotas, todėl konkurso dalyviai jį interpretavo labai įvairiai - vieni numatė joje sutalpinti 300, kiti - 1000 mašinų. Buvo ir tokių, kurie aikštelės visai nesuplanavo.
"Norima gauti atsakymą, kieno čia racionalesnis projektas, bet šito atsakymo nėra. Vertinimo taryba priėmė sprendimą, bet aš rekomendavau neatsižvelgti į tokius dalykus kaip kaina, nes ji neturi jokios prasmės", - dėstė A.Gučas.
Architektui taip pat užkliuvo tokie esą abstraktūs kriterijai kaip miesto viešos žaliosios erdvės pobūdžio, aikštės urbanistinio vientisumo išsaugojimas, šalia stovinčios Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios dominuojančios padėties įvertinimas.
"Sąlygų prieštaravimai vėl leidžia subjektyviai traktuoti konkurso sprendinius ir vėl bijau, kad galės būti didelių problemų", - svarstė viešųjų pirkimų komisijai patarinėjantis ekspertas.
Tačiau jis aiškino, kad tarp pateiktų projektų mato ir tinkamų įgyvendinti idėjų.
"Yra projektų, kurie atitinka sąlygas ir kurie galėtų būti tinkami. Vis dėlto yra didelė pažanga, palyginti su ankstesniais konkursais", - po aptarimo žurnalistams sakė A.Gučas.
Anot jo, pirmasis konkursas įvyko 1995 metais, tuomet vertinimo taryba net nesugebėjo parengti koncepcijos ir premijavo "visiškai priešingus tarpusavyje darbus".
"Antrasis konkursas buvo nors ir nesėkmingas, daug protestų sukėlė, bet vis dėlto jis jau buvo "į temą", kaip sakoma. O šitame tiesiog yra neblogų darbų", - pasakojo A.Gučas.
Konkursui iš viso patiekti 39 darbai, dėl neatitikimo reikalavimams keturi projektai jau atkrito. Iš likusių 35 pasiūlytų idėjų Viešųjų pirkimų komisija, vadovaujama aplinkos viceministro Arūno Remigijaus Zabulėno, nugalėtojus turėtų išrinkti sausio viduryje.
Į aptarimą antradienį susirinkę žmonės galėjo susipažinti su vizualiai pristatytais 35 projektais. Vieni susirinkusieji kritikavo projektuotojus, kad jie neva neatitrūksta nuo totalitarinių kūrybos principų, kiti aiškino, kad planuodami apželdinimą jie nesiorientuoja į sezoniškumą. Taip pat nuskambėjo siūlymas iš esmės keisti aikštės koncepciją.
"Kodėl nepasiimame paties seniausio ir paties autentiškiausio sluoksnio - būtent to, kad čia buvo Lukiškių turgaus aikštė?" - klausė aptarime dalyvavusi dailininkė Ramunė Vėliuvienė. Ji pabrėžė, kad nesinori turėti "oficiozinę" aikštę.
Projektų autoriai siūlo aikštėje statyti Triumfo arką, įrengti fontanus, stilizuotas skulptūras, apsodinti ąžuolais, aikštę išgrįsti trinkelėmis pavaizduojant joje Gedimino stulpus, sukurti žaliąją oazę, apsodinti stilizuotais gėlynais ir kt.
Konkursui pateiktus projektus įvertinus pagal architektūrinės meninės idėjos originalumą, bus išrinktas geriausias pasiūlymas, kaip suplanuoti aikštę, kad ji deramai atliktų reprezentacinę, memorialinę, visuomeninę ir rekreacinę funkcijas.
Pirmų trijų vietų laimėtojai bus apdovanoti piniginėmis premijomis. Pirmosios vietos laimėtojui bus įteikta 30 tūkst. litų, antrosios - 20 tūkst. litų, trečiosios - 10 tūkst. litų premija.
Sutvarkytoje aikštėje turėtų atsirasti paminklas Laisvės kovotojams. Paminklui skirtą antrąjį konkursą turi skelbti Kultūros ministerija. Šis konkursas bus skelbiamas vėliau, kai pagal nugalėjusį aikštės sutvarkymo projektą bus aiški paminklo vieta.
Aikštės sutvarkymu besirūpinanti vyriausybinė komisija yra žadėjusi, kad Lukiškių aikštė bus sutvarkyta ir laisvės kovotojų atminimui skirtas paminklas joje bus pastatytas iki 2012 metų.
Lukiškių aikštė įeina į vietinės reikšmės urbanistikos paminklo teritoriją.
Konkursai ir diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
1999 metais Seimas net priėmė nutarimą "Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų". Jis numatė Lukiškių aikštės sutvarkymą, sukurti šiuolaikinį memorialinį akcentą - skulptūrinę kompoziciją (simbolis "Laisvė"), buvusiuose KGB rūmuose įsteigti kovos už Lietuvos laisvę muziejų bei informacinį centrą, sutvarkyti Aukų gatvę bei Pamėnkalnio gatvės šlaitą.
Lukiškių aikštė kaip miesto aikštė susiformavo XX amžiaus pradžioje. 1953 metais čia pastatytas paminklas Leninui. 1991-aisiais jis demontuotas, tačiau aikštės suplanavimas iki šiol nepakeistas.