J.Veselkai atrodo, kad visa SSRS kentėjo vienodai
Kalbėdamas apvalaus stalo diskusijoje Kaliningrade „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijoje dirbantis Seimo narys J. Veselka, pasakojo manąs, jog kolonializmo pagal klasikinę schemą SSRS nebuvo, kad „visos respublikos ir kentėjo, ir džiaugėsi kartu“, o Lietuva netgi gyveno geriau nei visos kitos SSRS dalys.
„Niekas neneigia, kad mes su džiaugsmu ir be spaudimo pamatėme rusus su jų komunizmu ir metėmės į jų pusę“, - pridūrė Lietuvos Seimo narys.
Šių metų birželį Seimas priėmė baudžiamojo kodekso pakeitimus, jog tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, taip pat SSRS ar nacistinės Vokietijos mūsų šalies teritorijoje įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui bei karo nusikaltimams, arba 1990–1991 m. įvykdytiems labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar gyventojams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Tačiau Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Lyginamosios teisės katedros vedėjas J. Žilinskas sako manąs, jog šiuo atveju okupacijos neigimas vargu ar grasinantis, ar užgaulus, todėl kažin, ar gali būti vertinamas Baudžiamojo kodekso kontekste.
„Mano nuomone, tai nėra kažkoks grubus neigimas, tai labiau yra tokie politiniai žaidimai nevertinant okupacijos per griežtos sąvokos prizmę. Mano manymu, Lietuvoje yra daug rimtesnių atvejų, šitas gal galėtų likti diskusijų ir nuomonės laisvės reiškimo lygmenyje. Be to, itin svarbu nepamiršti, kad tokios sąvokos kaip „grasinantis“ ar „užgaulus“, kurių reikalauja Lietuvos baudžiamasis kodeksas, yra vertinamojo pobūdžio, tai yra jų konkretų turinį nustato teismas. Manau, kad tai priklauso ir nuo subjektyvaus vertinimo: tai, kas gali būti užgaulu trėmimų į GULAG'ą aukai, nebūtinai bus užgaulu kuriam kitam žmogui“, - svarstė teisininkas.
Okupacija buvo, nes buvo tankai
J. Žilinskas teigia nenorįs, kad klausimai apie Lietuvos okupaciją būtų išmetami iš viešo diskurso ir apie juos nebebūtų kalbama. Bet, pasak profesoriaus, jam keista, kad J. Veselka ekonomines gyvenimo sąlygas sutapatina su abejonėmis – buvo ar nebuvo okupacija.
„Apskritai man tos kalbos apie okupacijos neigimą kaip teisininkui yra nepriimtinos, kadangi aš žinau, kas teisiškai yra okupacija, esu su tuo nemažai dirbęs, esu rašęs ir man aiškinimai, kad okupacijos nebuvo, nes nebuvo kolonializmo, okupacijos nebuvo, nes buvo nutiestas kelias Vilnius-Klaipėda, tai yra skirtingo medžio obuoliai. Okupacija yra viena, ekonominės sąlygos yra kita. Paprastai tariant, okupacija yra teritorijos užėmimas jėga ir jos kontroliavimas. Tad kiekvieno, kuris sako, kad nebuvo Lietuvos okupacijos, aš klausiu, o iš kur tankai Kaune? Ir viskas tampa paprasčiau“, - DELFI aiškino J. Žilinskas, - „Ir įdomu, ar J. Veselka lygiai taip pat neigtų, pavyzdžiui, Japonijos okupaciją, kai okupacinė JAV valdžia iš esmės pertvarkė šalį, nuvesdama ją demokratijos, o vėliau – ir ekonominio klestėjimo keliu.“
Pasak teisininko, žinoma, reikia sutikti, kad Lietuvoje buvo kolaborantų, buvo Lietuvos komunistų partija, tačiau tai nereiškia, kad dėl to nebuvo okupacijos.
„Ponas J. Veselka iškėlė įdomių dalykų, patys žinome, kad buvo toks Antanas Sniečkus, buvo jo žmonės, buvo kolaborantai, buvo Lietuvos komunistų partija, į kurią po 1940m. žmonės stojo pakankamai gausiai. Vieni stojo iš baimės, kiti iš asmeninės naudos norėjimo ir panašiai. Bet aš manau, kad su tuo Baudžiamojo kodekso straipsniu reikia būti labai atsargiems ir jį palikti tikrai rimtiems atvejams, kurie sukeltų kuo mažiau abejonių“, - sakė J. Žilinskas.
Paklaustas, ar jo nuomone, kodeksas galėtų būti pritaikytas Lietuvos socialistinio liaudies fronto vadovui Algirdui Paleckiui, kuris lapkričio mėnesį „Žinių radijo“ laidoje pareiškė, esą Sausio 13-ąją savi šaudė į savus, teisininkas pastebėjo, kad Sovietų Sąjungos kariškių veiksmai, dėl kurių žuvo žmonės, susirinkę prie TV bokšto, vertinti kaip karo nusikaltimas, bet vėlgi, reiktų vertinti, ar toks A. Paleckio pasisakymas buvo užgaulus.
„O kas buvo sausio 13 d. prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“, - laidoje sakė A. Paleckis.
J. Žilinsko nuomone, Sausio 13-osios aukų požiūriu tai yra užgaulu, bet ar tikrai tokie teiginiai jau verti baudžiamosios bylos, jam sunku atsakyti. Jo manymu, nevertėtų pamiršti ir akademinės ir intelektualinės bendruomenės taikomo įvairių radikalių bei revizionistinių politikų ar viešųjų kalbėtojų boikotavimo būdų, kurie neretai duoda ne prastesnį rezultatą nei kraštutinė priemonė - baudžiamosios sankcijos.
V.Sirutavičius: požiūrių kriminalizavimas rodo visuomenės silpnumą
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vladas Sirutavičius teigia, kad apskritai jis neigiamai žiūri į vienokio ar kitokio požiūrio kriminalizavimą – pasak jo, tai veikiau atspindi visuomenės silpnumą, o ne stiprumą.
„Tai greičiau rodo tik visuomenės silpnumą negu jos stiprumą“, - DELFI sakė V. Sirutavičius.
Kalbėdamas apie J.Veselkos ir A.Paleckio keliamas abejones dėl okupacijos egzistavimo bei Sausio 13-osios kaltininkų, V. Sirutavičius sako nematąs, jog tai būtų paplitusi tendencija, o esą radikalų atsiranda net labiausiai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse.
„Nenorėčiau tikėti, kad tai kažkokių platesnių, gilesnių tendencijų apraiškos, kurios vis labiau įgauna pagreitį. Galbūt tokiais krizių, socialinių, ekonominių neramumų laikais, žinoma, pasitaiko ir pasitaikys ateityje kažko tokio radikalaus, nepamatuoto, emocionalaus požiūrio, bet ką jis bendro turi su istorija? Net ir rusų mokslininkų yra daug tokių, kurie patį okupacijos faktą priima kaip istorinę realybę, nuo kurios niekur nepabėgsi“, - sakė istorikas.
V. Sirutavičius pabrėžia, kad Lietuvos visuomenė okupacijos priešaušryje iš tiesų buvo labai susiskaldžiusi, joje žiojėjo socialiniai plyšiai, tačiau Antano Smetonos režimas nors ir subliuško ne be išorės spaudimo, bet ne tik dėl jo. „Kai J. Veselka sako, kad kažkas kažkur metėsi, na, tai taip, metėsi dalis, genama kažkokių socialinių rūpesčių ir panašiai, bet greit pamatė, kad ta naujai kuriama konstruojama prievarta tikrovėje yra ne mažiau atstumianti ir baisi. Labai tas 1939-1940 m. laikotarpis buvo dinamiškas, bet tas toks okupacijos neigimas šiek tiek tuščias“, - teigė istorikas.