Kalbėdamas apie žmonių dalyvavimą rinkimuose ir domėjimąsi politika jis naudoja sporto sirgalių analogiją – žmonės dalyvauja, nes jiems malonumą teikia procesas.
„Ši teorija paaiškina, kodėl žmonės dalyvauja, nes tampa racionalu dalyvauti politikoje, stebėti ir balsuoti todėl, kad tai teikia malonumą. Žinoma, malonumas didžiausias tada, kai sergi už partiją, kuri, atrodo, geriausiai tenkina tavo lūkesčius. Tai taip pat paaiškina, kodėl politikai turi būti atskaitingi bent jau kažkiek, kadangi jeigu labai žiauriai netenkini rinkėjų lūkesčių, jie gali bandyti pakeisti komandą arba politiką, už kurį serga, – ISM apvalaus stalo diskusijoje „O mūsų šalyje yra vietos?“, - sakė jis.
Politologo nuomone, prieš savivaldos rinkimus partijoms nėra prasmės apeliuoti į programas ar kaip nors kitaip vilioti naujus rinkėjus, nes vis tiek prie balsadėžių ateina tik ištikimiausieji.
„Šie rinkimai yra mažo reikšmingumo varžybos ne tik dėl to, kad savivaldybės mažai ką lemia Lietuvos gyvenimo, nes šalies valdymas yra labai centralizuotas, o ir dėl to, kad šiuose rinkimuose nežaidžia žvaigždės. Tai yra lygiai tas pats kaip žaistų „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dublerių komandos. Į tokias rungtynes ateina patys ištikimiausi sirgaliai, taigi ir į savivaldos rinkimus ateis mažas lojaliausių rinkėjų būrys, todėl blizginti spalvas, apeliuoti programomis nelabai apsimoka, nes naujų rinkėjų nepritrauksi. Rinkimus laimi tos partijos, kurios pritraukia daugiau lojaliausių rinkėjų, tai suteikia pranašumo didžiosioms partijoms“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, savivaldybių rinkimai yra blogas laikas pasirodyti naujoms partijoms.
„Kaip jau matėme anksčiau, tiek Tautos prisikėlimo partija, tiek Darbo partija į politikos areną išėjo per Seimo, o ne savivaldos rinkimus“, – pavyzdį pateikė V. Vobolevičius.
Lietuvoje nemažai žmonių yra „tiksinčios bombos“
Toks požiūris į savivaldos rinkimus galioja daugelyje šalių, tačiau Lietuvos specifika yra tai, kad praėjus 20 metų po nepriklausomybės atkūrimo, dar didelė dalis politinių sirgalių nebeturi palaikomos komandos ir jos niekaip neišsirenka, nes dabar esančios politinės partijos nepatenkina jų lūkesčių.
„Taip yra todėl, kad yra didelė dalis žmonių, kurie prastai jaučiasi. Tai lemia ir šalyje esanti prasta ekonominė padėtis, nes žmonėms sunku gyventi, kitas dalykas – tam tikros emocinės problemos. Norint išspręsti šias problemas, reikėtų mesti didžiulius resursus, tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis to daryti negalima. Pavyzdžiui, jeigu tiems nelaimingiems rinkėjams duosi po 2 Lt, jie nebus laimingesni, jiems reikėtų kur kas daugiau, tačiau taip perskirstyti resursus būtų ypač socialistinė programa, kuri šiuolaikinei ekonomikai sukeltų labai žiaurių pasekmių“, – teigė jis.
Tas pats yra ir su emocinių problemų sprendimu. „Aš pažinojau moterį, kuri gyveno pakankamai gerai materialiai, tačiau vis tiek buvo nelaiminga ir kartojo, kad prie Stalino buvo geriau. Tai – jau emocinės problemos. Norint jas spręsti taip pat reikia didžiulių pinigų. Reikia steigti krizių centrus ir rūpintis žmonių psichologine sveikata. Nė viena partija nesugebės tiek investuoti, kad po to galėtų tikėtis gauti racionalią grąžą – laimėti rinkimus“, – sakė pranešėjas.
Jo teigimu, ilgainiui žmonės, negalėdami pasirinkti palaikomos partijos, turėtų prarasti susidomėjimą politika, lygiai taip pat kaip žmonės praranda susidomėjimą sportu, jeigu kažkodėl negali pasirinkti palaikomos komandos.
Tačiau nepasirinkę politinės partijos tiesiog laukia kokio nors charizmatiško lyderio, kuris sugebėtų juos išbudinti.
„Tokie žmonės tampa „tiksinčiomis bombomis“, kol į politinę areną įžengia spalvinga asmenybė ir juos išjudina. Taip destabilizuojama sistema, į valdžią išrenkami ekstremistai, padidėja blogų įstatymų rizika, kyla nestabilumas, o po to vėl viskas nuslūgsta. Todėl ilgalaikis Lietuvos tikslas turėtų būti integruoti tą grupę žmonių, „prisirišti“ ją prie politikos, kad ji turėtų savo palaikomą partiją ir nesugebėtų į viršų iškelti pavojingų žmonių“, – kalbėjo politologas.
Parodys, ar bus dar viena populistų partija
Jo nuomone, kitų metų savivaldos rinkimai yra įdomūs ir dėl to, kad be tradicinių pasirinkimų balsuoti už jau žinomas partijas arba nebalsuoti iš viso yra trečias variantas – balsuoti už nepartinius kandidatus ir jų susivienijimus.
Anot politologo, nors savivaldos rinkimai ir nėra palankus metas naujoms partijoms išeiti į politinę areną, ši taisyklė neturėtų galioti nepartinių kandidatų susivienijimams.
Pagrindinė priežastis, atbaidanti naujas partijas nuo dalyvavimo savivaldos rinkimuose – milžiniškos lėšos, reikalingos sudominti abejingus rinkėjus. Tačiau ši priežastis yra neaktuali visuomenininkams, nes nemažai jų žinoma jau iš anksčiau.
„Iki šiol neegzistavusi galimybė balsuoti už nepartinius kandidatus gali savaime sudominti dažniausiai savivaldos rinkimuose nedalyvaujančius rinkėjus. Dėl to nenuostabu, kad daugeliui rinkėjų žinomi tokie judėjimai kaip „Jungtinis demokratinis judėjimas“, „Kitokia Lietuva“, „Vieningas Kaunas“ ar „Drąsiaus kelias“, – sakė V. Vobolevičius.
Taip pat esą nepartinių kandidatų susivienijimai turi partijoms nebūdingų priežasčių dalyvauti savivaldos rinkimuose.
„Šios grupės kol kas primena protesto judėjimus, o ne struktūriškai brandžias partijas. Sėkmingas dalyvavimas savivaldos rinkimuose jiems leistų kurti padalinius Lietuvos regionuose, ruošti lyderius 2012 metų Seimo rinkimams ir priminti rinkėjams apie save per laikotarpį iki rinkimų. Dėl to potencialiai besikursiančios partijos savivaldybių rinkimus gali naudoti, kad išbandytų nepasirinkusių žmonių bangos paramą savo judėjimams“, – savo nuomonę dėstė jis.
Taigi, jeigu šiuose rinkimuose nepartiniai pasirodo prastai, prieš Seimo rinkimus taip pat neturėtų atsirasti naujos Tautos prisikėlimo partijos.
„Nesėkmė savivaldos rinkimuose būtų stiprus signalas, kad neapsisprendusieji nusivylė politika ir daugiau joje nebalsuoja. Jeigu nepartiniai judėjimai pasirodys stipriai, kai kuriems iš jų tai gali būti signalas peraugti į partijas prieš Seimo rinkimus ir užimti dabartinę Arūno Valinsko vietą“, – sakė V. Vobolevičius.
Geriausias variantas galėtų būti, kad tie žmonės balsuotų už vieną iš esančių partijų, tačiau yra ir dvi alternatyvos: „nepriklausomi“ rinkėjai masiškai balsuos už nepartinius kandidatus arba jie tiesiog neateis balsuoti.
„Rinkėjams gausiai balsavus už nepartinius kandidatus per Seimo rinkimus galima tikėtis dar vienos populistinės partijos“, – sakė jis.