Ne tas pat, kas santuoka
Apsisprendimo laisvę, toleranciją gerbiančioje visuomenėje kyla naujų klausimų. Vienas jų – kas yra šeima? Ar ji turi būti pripažinta Bažnyčios, valstybinės institucijos, o gal gali būti ir paprotinė, neformali, gėjų?
Lygių galimybių gynėjai akcentuoja, kad šeima ir santuoka nėra tapatūs dalykai, ir kritikuoja valstybės nuostatą labiau remti tik tas šeimas, kurios yra įteisinusios santuokos ryšį. Šiandien trečdalis vaikų gimsta nesantuokinėse šeimose. Daugybė vaikų auga nepilnose šeimose: su motina, tėvu ar močiute.
„Negalima dėti lygybės ženklo tarp šeimos ir santuokos. Visiems šeima yra vertybė. Tik pagal struktūrą ji gali būti labai skirtinga. To nepaisant įvedama diskriminacinė nuostata, pažeminama didelė dalis žmonių, kurie labai brangina savo šeimas“, – sako dr. Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.
Kurie laimingesni
Atlikta daugybė demografinių tyrimų įvairiose šalyse siekiant išsiaiškinti, koks šeimos modelis yra geresnis. Jų yra visokių. Galima ištraukti įvairių argumentų – nelygu, kokią tiesią įrodyti norima.
Vieni tyrimai patvirtina, kad santuokoje gyvenantys asmenys dažniau jaučiasi laimingesni už santuokos nesukūrusius žmones. Kiti atskleidžia, kad apstu nelygiaverčių santuokų, kuriose moterys yra nuolat žeminamos. Santuoka pati savaime neužtikrina laimės, neapsaugo nuo skurdo, neužtikrina saugumo.
Prie skyrybų slenksčio
Specialistams nerimą kelia visuomenėje vykstantys pokyčiai – ne tik tai, kad vis daugiau vaikų gimsta ne santuokoje, bet ir grėsmingai augantis ištuokų skaičius, tai, kad sprendimas skirtis priimamas itin greitai. Buvo atvejų, kai santuoka truko vos kelias dienas.
Pasak advokatės Gitanos Gudaitės, skyrybų nebūna greitų. Jos visada skausmingos, ypač tais atvejais, kai santuoka buvo kurta neatsakingai – pagal dėsnį: kokia pradžia, tokia ir pabaiga. Pora sunkiai sugeba įvardyti skyrybų priežastį, nesivaržydami vienas kitą keiksnoja prie vaikų, nesusimąsto, kokią skausmingą jiems daro įtaką. Tokius žmones teisininkė apibūdina kaip nebrandžius, neatsakingus.
Advokatė pastebi, kad prie skyrybų slenksčio dažnai atveda tai, jog partneriai vienas kitam kelia per didelius reikalavimus: „Tai vyro ir moters, teisių ir pareigų santykių problema.“ Kai vyrai nušalinami ne tik nuo namų reikalų, bet ir nuo vaikų auklėjimo, nesupranta savo atsakomybės. Vyrai pas advokatę ateina paprastai manydami, kad svarbiausias pokalbio objektas yra turtas. Dėl vaikų jiems klausimų nekyla – gyvens su motina. „Jie nesupranta, kad yra lygiateisiai šeimos nariai, turi lygiai tokias pat teises ir pareigas. Tik prakalbus apie tai, susimąsto ir moterys susimąsto“, – sutuoktinių nebrandumu stebisi G.Gudaitė.
Vaikai mus atkartoja
Sutrikusio intelekto vaikus auginančias šeimas vienijančios draugijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova mano, kad daugybė problemų kyla, nes su vaikais per mažai kalbame apie pareigas, atsakomybę.
Akivaizdžios berniukų auklėjimo spragos. Užaugę vaikai atkartoja savo tėvų šeimos modelį, sutrinka susidūrę su pirmaisiais savo šeimos sunkumais.
Net du trečdaliai šeimų, kuriose auga sutrikusio intelekto vaikai, yra išsiskyrusios. Viena su neįgaliu vaiku likusi moteris tampa kaline: nei į parduotuvę, nei į kirpyklą negalima nueiti, nes vaiko nė minutei negalima palikti vieno. Socialinė pagalba – ne visur pasiekiama, nelygu, kokioje savivaldybėje gyvenama. Kur tik žengsi, visur sunkumai: materialiniai, psichologiniai, socialiniai. Visa tai santykius šeimoje paverčia dar labiau įtemptus.
Šių išmėginimų skonį pažinusi D.Migaliova poroms linki su vaikais daugiau kalbėti apie pareigą šeimai. Be to, labai svarbu vieni kitiems sakyti gerus žodžius. Dažnai mėgstame sakyti NE, bet pamirštame pagirti, pasidžiaugti paprastais dalykais.
Užduotis iki senatvės
Nėra namų be dūmų. Kai šeimai sunkiai pavyksta spręsti nesutarimus, šiais laikais nesunku rasti pagalbą. Savo paslaugas siūlo psichologai, psichoterapeutai. Kaune veikia ir šeimas konsultuoja Šeimos santykių institutas. Pagalbą šeimoms teikia net Bažnyčia.
Vilniaus Pal. J.Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologė konsultantė Nijolė Kukuraitienė pastebi, kad santykių puoselėjimas – užduotis iki pat senatvės. Jauniems žmonėms ji linki atsikratyti iliuzijų: „Tai nėra pasivaikščiojimas žemuogių pievelėje. Su vienu nepatiks, su kitu – tokios pačios nesėkmės.“