Apkaltinamąjį nuosprendį G. Paluckui paskelbęs teisėjas Jonas Ivanauskas kaltinamajam skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo vieneriems metams. Tai griežtesnė bausmė nei siūlė valstybės kaltinimą palaikiusi prokurorė (ji prašė skirti lygtinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę).
Be to, teismas nurodė, kad G. Paluckas privalės atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei padarytą žalą – daugiau kaip 57 tūkst. Lt. Kaip pabrėžė teisėjas, G. Paluckas netinkamai tvarkė savivaldybės asignavimus ir netaupiai bei neracionaliai panaudojo lėšas.
Šį nuosprendį G. Paluckas dar galės apskųsti – šia teise jis pasinaudos, nes yra įsitikinęs, kad nuosprendis esą yra nepagrįstas.
Bylos duomenimis, G. Paluckas padarė daugiau kaip 57 tūkst. Lt žalą, kai nusprendė deratizacijos paslaugas pirkti brangiau nei pasiūlė konkurse dalyvavusios bendrovės.
Vilniaus miesto savivaldybė buvo paskelbusi viešąjį konkursą, kuriame deratizacijos paslaugas pasisiūlė teikti dvi bendrovės – Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis žiurkes sutiko naikinti už 0,11 ct už kv. metrą, o bendrovė „Dezinfa“ – 0,09 ct.
Nustatyta, kad G. Paluckas kelis kartus kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas leidimo leisti nutraukti viešųjų pirkimų procedūras deratizacijos paslaugoms pirkti. Tarnyba nesutiko nutraukti paslaugų pirkimo konkursą, nors administracijos direktoriaus raštuose buvo teigiama, kad dėl lėšų stygiaus savivaldybė negalės sumokėti iš anksto numatytos sumos.
Dar nepasibaigus terminui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė suteikti privilegijas Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stočiai, kuriai buvo nuspręsta sumokėti 228 tūkst. Lt.
Savivaldybės administracija už deratizacijos paslaugas sumokėjo daugiau nei siūlė konkurse dalyvavusios abi bendrovės – 0,12 ct už kv. metrą.
Kaip apkaltinamajame nuosprendyje pabrėžė teismas, G. Paluckas Viešųjų pirkimų tarnybai teikė melagingą informaciją, nors žinojo, kad būtina pirkti deratizacijos paslaugas. Apie tai tuomet net buvo rašoma spaudoje.
2008-ųjų spalį Konkurencijos tarnyba nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-ųjų rugsėjo 12-osios sprendimas „Dėl pavedimo UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis teikti privalomąsias paslaugas“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus, nes vienai bendrovei buvo suteikta privilegija kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepaskelbusi konkurso, kuris suteiktų galimybę rinktis iš kelių pasiūlymų geriausią, savo sprendimu pavedė bendrovei Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas. Sprendimo pagrindu Savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl minimų paslaugų pirkimo dvejiems metams, nors anksčiau tokia sutartis buvo pasirašoma metams.
Konkurencijos tarybos nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nusprendusi be konkurso pirkti (paskirti teikti) privalomąsias deratizacijos paslaugas ir didesniais įkainiais, negu kitų ūkio subjektų siūlomi, privilegijuoja vieną bendrovę ir kartu diskriminuoja atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus.
Tokiu savo sprendimu Savivaldybės taryba sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje, o tokius savivaldos institucijų veiksmus draudžia Konkurencijos įstatymas.