VALSTYBĖ: Didžioji Britanija – patraukliausia šalis lietuvių emigrantams. Kaip manote, kuo jūsų šalis tokia patraukli mūsų žmonėms?
Mes tik sveikiname gerai dirbančius Lietuvos žmones, siekiančius įsitvirtinti Didžiojoje Britanijoje. Kaip žinoma, esame atvira šalis ir labai džiaugiamės, kad lietuviai turi puikiai organizuotą savo bendruomenę Didžiojoje Britanijoje.
Na, ir, žinoma, nepamirškime ekonominių galimybių. Didžiojoje Britanijoje yra tikrai daug galimybių dirbti ir užsidirbti, egzistuoja sąlygos lengvai pradėti verslą, turime labai žemą korupcijos lygį ir visose srityse veikiančią įstatymo viršenybę.
VALSTYBĖ: Lietuvoje pastaruoju metu daug diskutuojama dėl dvigubos pilietybės. Gal žinote, kiek lietuvių prašė Didžiosios Britanijos pilietybės per kelerius pastaruosius metus? Ar tampant jūsų šalies piliečiu būtina atsisakyti savo ankstesnės pilietybės?
Šiuo metu lietuvių bendruomenė Didžiojoje Britanijoje apima 200–300 tūkst. žmonių. Skaičiai, kuriuos turime šiandien, rodo, kad per pastaruosius penkerius metus 970 lietuvių priėmė Didžiosios Britanijos pilietybę. Taigi, viena vertus, tai nemažai, tačiau, palyginti su jūsų tautiečių bendruomenės dydžiu, šis skaičius tikrai nežymus.
O dėl dvigubos pilietybės – Didžiojoje Britanijoje tai nėra problema. Jūs galite būti savo šalies pilietis ir taip pat turėti britišką pasą.
VALSTYBĖ: Didžiosios Britanijos vyriausybė neseniai pristatė atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją ir taupymo programą ketveriems metams į priekį. Ar tai reiškia, kad taupymo poreikis paveikė minėtos strategijos pakeitimus?
Didžiojoje Britanijoje egzistuoja akivaizdus poreikis mažinti vyriausybės išlaidas, tad gynybos sektorius, be abejo, negali likti nuošalyje. Tačiau tuo pat metu turime užtikrinti, kad šis sektorius bus pajėgus apsaugoti šalį nuo jai kylančių grėsmių. Taigi, naujoji Saugumo strategija yra bandymas pateikti naują požiūrį į visą Didžiajai Britanijai kylančių grėsmių spektrą, t. y. atsižvelgti ne tik į konvencinių ar nekonvencinių išpuolių galimybes, bet ir įtraukti tokias sritis kaip energetika ar kibernetinis saugumas.
Atlikus analizę, buvo išskirtos keturios pagrindinės galimų grėsmių kategorijos: terorizmas, kibernetinis saugumas, tarptautinės ginkluotos krizės įvairiose pasaulio vietose, kurios gali turėti įtakos Didžiajai Britanijai, ir gamtos stichijos, pavyzdžiui, šiais metais išsiveržęs ugnikalnis Islandijoje. Dėl to buvo peržvelgti mūsų ginkluotųjų pajėgų poreikiai ir siekta identifikuoti, kokių pajėgų labiau reikės siekiant apsisaugoti nuo įvardytų grėsmių.
Na, o įgyvendinant naująją strategiją Didžiosios Britanijos gynybos sektoriaus finansavimas mažės, ir šis mažėjimas sudarys 8 proc. dabartinio jų biudžeto per ketverius metus. Tačiau tikimės, kad net ir įgyvendinus šias priemones Didžioji Britanija tenkins NATO keliamus reikalavimus, o mūsų kariai bus pajėgūs dalyvauti visose tarptautinėse misijose su savo sąjungininkais.
VALSTYBĖ: Dabartinį taupymą Lietuvoje daugiausia lėmė prieš tai vyravęs nepamatuotas išlaidavimas. Kodėl taupyti reikia britams? Ar tai susiję su ekonominių jėgų persiskirstymu, kuris, tikėtina, verčia taupyti visas Vakarų šalis?
Pasaulinė ekonominė krizė paveikė ir Lietuvą, ir Didžiąją Britaniją, ir JAV, ir dar daugelį šalių. Ko gero, pagrindinė problema buvo ta, kad vyravo pernelyg lengvo skolinimosi klimatas, kuriuo naudojosi ir paprasti žmonės, ir šalių vyriausybės. Dėl to ėmė augti skolos, visų pirma nekilnojamojo turto sektoriuje. Ir kai JAV jos pasiekė kritinį lygį, kilo ekonominė krizė, kuri išplito po visą tarptautinę finansų sistemą.
Didžioji Britanija taip pat buvo pasiskolinusi per daug ir, kad išbristų iš krizės, turėjo skolintis dar. Šiandien mes turime 10 proc. metinio biudžeto deficitą, o Lietuva – 8 procentų. Taigi, skaičiai rodo, kad mūsų padėtis sudėtingesnė nei jūsų. Vadinasi, pirmiausia reikia sustabdyti struktūrinio deficito ir skolos augimą, kad ji neviršytų leidžiamų bendrojo vidaus produkto (BVP) ribų. Todėl Didžiosios Britanijos valdžia ir iškėlė tikslą iki 2015 m. biudžeto deficitą sumažinti iki 1 proc. BVP.
VALSTYBĖ: Šiandien pasaulio ekonomikos tendencijos – pagrindinis daugelio didžiųjų pasaulio valstybių lyderių rūpestis. Ar tokio pasaulinės politikos diktuojamo pragmatizmo buvo paisoma rengiant naująją Saugumo strategiją?
Kaip jau minėjau, ši strategija apima visas galimas grėsmes Didžiajai Britanijai: tiek politines, tiek ekonomines. Ko gero, svarbiausias aspektas tas, kad mūsų šalis turi labai platų tarptautinių interesų spektrą. Kadangi esame prekiaujanti šalis ir apie 10 proc. britų gyvena kitose šalyse, be abejo, esame suinteresuoti stabilumu ir taika. Dar yra ir tarptautiniai Didžiosios Britanijos įsipareigojimai, ypač susiję su mūsų, kaip Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos narės, statusu, naryste Europos Sąjungoje (ES), NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Taigi, mums rūpi, kas vyksta pasaulyje, ir naujoji Saugumo strategija orientuota ne tiek į sprendimus po to, kai krizės jau įvyksta, kiek į priemones, kurios užtikrintų tų krizių prevenciją.
VALSTYBĖ: Per pastarąją rinkimų kampaniją tuomet dar būsimasis ministras pirmininkas D. Cameronas vienoje televizijos laidoje pareiškė: „Aš noriu būti Europoje, bet nenoriu būti jos kontroliuojamas.“ Toks požiūris, ko gero, stiprina Didžiosios Britanijos potencialą, bet ar tai nėra kiek savanaudiška, atsižvelgiant į galimą žalą ES vaidmeniui pasaulinėje rinkoje?
Nors mes nesame euro zonos nariai, esame aktyvūs ES reikaluose ir, be abejo, siekiame, kad Sąjunga būtų tiek politiškai, tiek ekonomiškai sėkmingas projektas pasaulio kontekste. Tačiau mes manome, kad turi būti tam tikros ribos mūsų nacionalinio gyvenimo atžvilgiu įgyvendinamai ES kontrolei. Taip pat noriu pabrėžti, kad Didžioji Britanija nemato jokių prieštaravimų tarp bendros ES sėkmės ir tam tikrų nacionalinių savarankiškumo siekių.
VALSTYBĖ: Mūsų žurnalo redakcija ne kartą pabrėžė, kad euro projektas bus sėkmingas ir galutinai įgyvendintas tik tuomet, kai euras pakeis dolerį ir taps pagrindine tarptautine valiuta. Kokios priežastys sulaiko Didžiąją Britaniją nuo stojimo į euro zoną?
Pirmiausia noriu pabrėžti, kad nors ir nesame įsivedę euro, Didžioji Britanija suinteresuota jo sėkme, nes nemažą dalį mūsų eksporto sudaro būtent eksportas į euro zonos šalis. Tačiau jei į šį klausimą pažvelgsime per nacionalinę prizmę, mūsų šalyje vyrauja nuostata, kad, norint visoje ES turėti vieną valiutą, būtina ir tam tikra politinės sąjungos forma, gerokai integralesnė nei ta, kuri egzistuoja dabar. O dar didesnei politinei ES integracijai Didžiojoje Britanijoje prieštaraujama.
Be to, noriu pastebėti, kad, atsisakant nacionalinės valiutos, prarandamas ir tam tikras paslankumas reguliuojant savo šalies ūkio reikalus. Taigi, numatomoje ateityje euras neįeina į Didžiosios Britanijos planus, tačiau mes sveikiname kai kurių euro zonos narių pastangas siekti griežtesnės finansinės disciplinos.
VALSTYBĖ: Kaip manote, ar yra prielaidų, leidžiančių teigti, kad po kelerių metų sunkaus darbo ir taupymo Europa galės atsikvėpti? O galbūt mūsų ir toliau laukia įtempta konkurencija su augančiomis ekonomikomis ir būsime priversti dirbti bei taupyti dar mažiausiai dešimtmetį, matydami, kaip Vakarų saulė po truputį leidžiasi?
Šiandien akivaizdu, kad pasaulis tampa vis konkurencingesnis ir Europa turi neatsilikti. Atsiranda naujų kylančių ekonomikų ir, be abejo, stebime tendenciją, kai ekonominė galia vis labiau koncentruojasi Rytuose. Tai reiškia ir tam tikrus pasikeitimus pas mus, pavyzdžiui, socialiniame sektoriuje, kuriame nemažai Europos šalių didina pensinį amžių.
Tačiau manau, kad Europa turi ir pranašumų. Pavyzdžiui, jei sudėsime visas Europos šalis, pamatysime, kad esame didžiausia ekonomika pasaulyje. Be to, turime daugybę labai konkurencingų sektorių, kurie užtikrina eksportą. Todėl nemanau, kad stebėsime Vakarų saulės nusileidimą. Tačiau faktas, kad turėsime labiau susikoncentruoti, akivaizdus.
Visą interviu tekstą skaitykite žurnalo „Valstybė“ gruodžio numeryje.