Neurochirurgijos skyriaus kaimyninėse palatose gydomi politikai teigia į ligoninę atgulę po praėjusią savaitę vykusio Tarybos posėdžio, neatlaikę oponentų spaudimo sprendžiant maršrutinių taksi likimą.
Miesto Taryba po audringų diskusijų nepritarė Savivaldybės administracijos siūlymui su privačiais vežėjais pasirašyti laikinąsias sutartis dvejiems metams. Už tai, kad į miesto gatves grįžtų maršrutiniai taksi, balsavo tik septyni iš posėdyje dalyvavusių 29 Tarybos narių. P.Vadopolas pasisakė prieš privačių vežėjų sugrįžimą, P.Narkevičius – už.
Į patalą paguldė oponentas
P.Vadopolas į ligoninę paguldytas kitą dieną po Tarybos posėdžio.
Politikas pasakoja ryte jautęs stiprų galvos skausmą, tačiau tikėjosi, kad negalavimas praeis, ir ruošėsi vykti į Savivaldybę. Tačiau paėmęs dar kartą perskaityti dokumentus apstulbo – raidžių nematė net su akiniais. Į ligoninę Tarybos narį atvežė draugai.
Socialdemokratui diagnozuotas mikroinsultas. Politikas įsitikinęs, kad jį parklupdė maršrutinių taksi vežėjus ginančio Tarybos nario, valdančiosios daugumos atstovo mesti kaltinimai.
P.Vadopolas teigia per Tarybos posėdžio pertrauką politinio oponento buvęs išvadintas vagimi, priminta jo karti patirtis.
„Labai nedoras valdančiosios daugumos atstovas, negalėdamas man kitaip įkąsti, priminė tarybinius laikus, šaukė, kad esu tiuremščikas, vagis ir iš viso – pabaisa“, – „Sekundei“ pasakojo socialdemokratas.
P.Vadopolas iš tiesų yra turėjęs reikalų su teisėsauga. 1974-aisiais už finansinius nusikaltimus jis nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Politikas ne kartą tvirtino nukentėjęs nuo sovietinio režimo – byla buvusi sufabrikuota.
Kaltina daromu spaudimu
P.Vadopolo teigimu, jo biografijos juoda dėme valdančiųjų atstovas pasinaudojo bandymas daryti spaudimą Tarybai balsuojant dėl sutarčių su privačiais vežėjais pasirašymo. Socialdemokratas kovojo, kad maršrutiniai taksi išnyktų iš Panevėžio gatvių.
Lemiamame posėdyje politikas viešai iš tribūnos ragino Tarybos narius nepritarti Savivaldybės administracijos siūlymui su privačiais vežėjais pasirašyti laikinąsias sutartis.
„Kai kurie Tarybos nariai, neįveikę manęs ir nepajėgę įgyvendinti juodų tikslų, panaudojo kitas technologijas. Susidoroti galima ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ne veltui liaudies išmintis byloja, kad užmušti galima ir liežuviu. Aš esu jautrus žmogus. Labiausiai mane žlugdo nusivylimas, kad tokio aukšto rango politikai gali būti tokios žemos moralės“, – P.Vadopolas tvirtina tapęs privačių vežėjų šalininkų auka.
Kurio iš valdančiųjų ištarti žodžiai išmušė iš pusiausvyros, socialdemokratas neįvardija motyvuodamas, kad neturi liudininkų – pokalbis vykęs prie keturių akių.
Atsidavė klasikinei medicinai
P.Vadopolas garsėja sveikuolišku gyvenimo būdu. Prieš aštuoniolika metų politikas badavimu išsigydė jį kamavusias stuburo ir onkologinę ligas.
Dėl jaunystėje patirtos traumos P.Vadopolas nebegalėjo normaliai judėti. Vieni medikai siūlė operaciją, kiti gąsdino, kad vėliau gali visą gyvenimą praleisti prikaustytas prie patalo.
Dėl nuolatinio vaistų nuo skausmo vartojimo politikui buvo pradėjusi trikti gyvybiškai svarbių vidaus organų veikla. Be viso to, medikai dar įtarė ir onkologinę ligą.
Vyriškis ryžosi iš ligų vaduotis kraštutinėmis priemonėmis – cheminius vaistus iškeitė į bado dietą. Be maisto, gerdamas tik vandenį, P.Vadopolas išbuvo 50 dienų.
Ilgalaikį badavimą vyras nutraukė išgėręs vos 30 gramų skiestų morkų sulčių. Tačiau ir toks kiekis išbadėjusiam organizmui pasirodė esąs per didelis. Ligonį surietė didžiuliai skausmai.
P.Vadopolas buvo paguldytas į ligoninę jau ištiktas komos. Medikų padedamas atsigavęs ir sustiprėjęs vyras tvirtino niekada nesigailėjęs, kad ryžosi bado dietai. Anot jo, po badavimo išnyko visi negalavimai.
Šį kartą P.Vadopolas tikina tokios avantiūros nebesiimsiantis.
„Čia nebe tas atvejis, kai galima taikyti netradicinį gydymo būdą. Be klasikinės medicinos ir cheminių vaistų nebeišsiversiu“, – medikams paklūsta P.Vadopolas.
Reikalavo vežėjų nepalaikyti
Tame pačiame Neurochirurgijos skyriuje, kaimyninėje palatoje, nuo pirmadienio besigydantis „darbietis“ P.Narkevičius į medikus kreipėsi dėl „šokinėjančio“ kraujo spaudimo. Kol kas politikui atliekami tyrimai.
„Darbietis“ mano, kad ir jam sveikata sušlubavo dėl miesto Taryboje tvyrančios įtampos. Politikas tvirtina tai pat pajutęs spaudimą sprendžiant privačių vežėjų klausimą. Tik iš jo, priešingai nei iš P.Vadopolo, reikalauta balsuojant nepalaikyti privačių vežėjų.
„Man buvo nuolat kartojama, kad nesuprantu, kaip reikia balsuoti, kažko nežinau. Bet į maršrutinių taksi klausimą esu gerai įsigilinęs ir mačiau, kad nuo pat pradžių neteisingai buvo elgiamasi. Laikinąsias sutartis su jais jau seniai reikėjo pratęsti“, – teigė P.Narkevičius.
Kas spaudė nepalaikyti privačių vežėjų, „darbietis“ taip pat neįvardija.
„Dabar net sunku pasakyti, kam toks žmogus atstovauja – valdančiajai daugumai ar opozicijai. Taryboje nebeliko nei koalicijos, nei opozicijos. Patys valdantieji nesutaria tarpusavyje. Viskas taip susilydė, kad nebeatskirsi, kas yra kas“, – pažymi P.Narkevičius.
Ketvirtus metus Taryboje besidarbuojantis „darbietis“ pamena, kad vis dėlto Panevėžio politikams būta ir sunkesnių laikų.
Anot jo, dar didesnė įtampa Taryboje tvyrojo prieš porą metų, kai keitėsi miesto valdžia – nuverstą tuomečio mero, dabartinio Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo valdančiąją daugumą pakeitė socialdemokrato P.Vadopolo komanda.
Parklupdė ir savi
Valdantieji abejoja, ar kolegas į ligoninę paguldė politikos užkulisiuose verdančios intrigos. Tarybos nariai ginasi, kad kalbos apie politinių oponentų daromą spaudimą gali būti ir apgalvotas žingsnis prieš artėjančius savivaldos rinkimus.
„Aš irgi nesu tas žmogus, kuris nekreipia dėmesio į kalbas. Bet politika yra politika, be jos turime dar ir savo gyvenimą, gerus ir blogus įspūdžius. Net keista, kad žmogus galėjo taip reaguoti į kažkieno kažkokius pasakymus, jei tokie buvo“, – teigė Tarybos posėdyje svarstant „mikriukų“ klausimą kandžių žodžių net partijos bendražygiams negailėjęs Tarybos narys Dainius Ožalas.
P.Vadopolo versija tvirtina negalintis patikėti ir vežėjus užstojęs Tomas Josas.
„Nežinau, kas galėjo P.Vadopolą taip išvadinti, bet kad jis buvo kalėjime, mes visi žinome. Jei man taip atsitiktų, turbūt ieškočiau kitų ligos priežasčių“, – svarstė T.Josas.
P.Vadopolo bendražygiai socialdemokratai prasitaria, kad skyriaus pirmininkui lemiamą smūgį sudavė veikiausiai ne tik intrigos miesto Taryboje, bet ir įtampa paties partijos skyriaus viduje.
Tarp socialdemokratų buvo kilusios audros dėl vietų kandidatų į savivaldos rinkimus sąraše. P.Vadopolas sąrašo lyderio pozicijas išlaikė tik nedidele balsų persvara.
„Politikoje purvo netgi ne iki kelių, o iki ausų. Šitas purvas, konfliktai, puolimai ne tik iš išorės, bet ir partijos viduje ir privedė P.Vadopolą iki mikroinsulto. Kaip V.Urbonas – ne geležinis žmogus, taip ir P.Vadopolas – ne geležinis politikas“, – pripažino socialdemokratas Rimgaudas Pranas Misiūnas.