Lietuvos kariuomenė šiandien: skaičiai ir faktai

Lapkričio 23-ioji – Lietuvos karių diena. 1918 m. rudenį buvo pradėta kurti Lietuvos kariuomenę, kurios, kaip ir visos mūsų valstybės, likimas buvo labai sudėtingas. Kokią kariuomenę turime šiandien?

Kiek karių turime?

Kariuomenės struktūrą ir karių skaičių nustato Seimas. Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro sausumos pajėgos, karinės oro pajėgos, karinės jūrų pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos, Logistikos valdyba, Mokymo ir personalo valdyba, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas ir Karo policija. Ateityje numatoma steigti dar vieną naują dalinį – Ryšių ir informacinių sistemų batalioną.

Bendras karių skaičius – 12,5 tūkst., į šį skaičių įeina profesinės karo tarnybos kariai, kariūnai, aktyvusis rezervas ir būtinųjų karinių mokymų dalyviai. Kartu su jais dirba dar daugiau kaip 2 tūkst. civilių, tačiau nustatytas bendras ribinis karių skaičius šiuo metu yra iki 15 200 karių. Profesinės tarnybos karių skaičius – nuo 7,7 tūkst. iki 8,4 tūkst. Planuojama, kad iki 2015 metų, priėmus daugiau profesinės karo tarnybos karių, jų skaičius padidės iki 9 tūkst. Ateityje kariuomenė augs nežymiai. Bendras karių skaičius 2015-aisiais turėtų siekti 17 730.

Nemažą dalį kariuomenės sudaro ne profesinės tarnybos kariai, o kariai savanoriai, kurių šiuo metu kariuomenėje tarnauja 4,6 tūkst. Tiesa, 2015 metais ribinis jų skaičius turėtų siekti jau 7,5 tūkst.

Sausumos pajėgos

Kariuomenės stuburas – sausumos pajėgos, į kurių sudėtį taip pat įeina krašto apsaugos savanorių pajėgos. Sausumos pajėgose tarnauja ir dirba apie 3,5 tūkst. karių ir civilių bei 4,6 tūkst. karių savanorių. Svarbiausias sausumos pajėgų junginys – motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Brigados štabas ir trys iš šešių batalionų (mechanizuotasis pėstininkų, artilerijos ir tiesioginės paramos logistikos) yra dislokuoti Rukloje (Jonavos r.). Taip pat po vieną brigadai priklausantį motorizuotąjį pėstininkų batalioną dislokuota Tauragės r. ir Alytuje, o mechanizuotasis pėstininkų batalionas yra ir greta Panevėžio.

Krašto apsaugos savanorių pajėgas sudaro Vilniuje esantis štabas ir penkios rinktinės, kurių štabai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Vilniuje. Be to, savanoriai turi mokomąjį batalioną Klaipėdoje bei kelias specializuotąsias kuopas.

Taip pat į sausumos pajėgas įeina inžinerinis batalionas, dislokuotas Kaune. Bataliono kariai neutralizuoja sprogmenis, įrengia pontoninius tiltus ir keltus. Jie yra pasirengę suteikti pagalbą gyventojams ir atlikti inžinerinius darbus avarijų, katastrofų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių atveju.

Dabar mūsų kariuomenėje naudojama NATO standartus atitinkanti ginkluotė: automatiniai šautuvai AK-4 (Švedija), M-14, M-16 (JAV), G-36 (Vokietija), pistoletai-kulkosvaidžiai MP-5 (Vokietija), UZI (Izraelis), kulkosvaidžiai FN-MAG (Belgija), MG-3 (Vokietija), sunkieji kulkosvaidžiai „M-2 Browning“ (JAV), amerikietiški, čekiški, austriški, vokiški ir rusiški pistoletai. Snaiperinius šautuvus Lietuvos kariuomenė įsigijo iš Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos ir JAV.

Prieštankinės ginkluotės arsenale – itin modernios prieštankinės raketų paleidimo sistemos „Javelin“ (JAV), švediški prieštankiniai granatsvaidžiai „Carl Gustaf“, beatošliaužiai prieštankiniai pabūklai PV1110, taip pat vienkartiniai ir povamzdiniai granatsvaidžiai.

Sausumos pajėgos naudoja įvairiose šalyse pagamintus lengvuosius 60 mm ir sunkiuosius 120 mm kalibro minosvaidžius. Lauko artilerijoje – amerikietiškos 105 mm kalibro haubicos M-50. Kariuomenė naudoja amerikietiškus vikšrinius šarvuotuosius transporterius M-113A1 / A2 (apie 300 vnt.) ir šarvuotuosius visureigius HMMWV.

Išskirtinis kariuomenės dalinys, pavaldus tiesiogiai kariuomenės vadui, – Vilniuje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas. Batalione esanti Garbės sargybos kuopa – neatsiejama visų paradų, valstybės švenčių dalis. Taip pat bataliono sudėtyje yra Lietuvos kariuomenės orkestras, Štabo aprūpinimo kuopa bei Ryšio paramos kuopa.

Karinės romantikos, pavojų ir nuotykių šydas dengia negausias, tačiau itin gerai parengtas specialiųjų operacijų pajėgas (SOP). Jas sudaro Ypatingosios paskirties tarnyba, Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas ir Kovinių narų tarnyba. SOP iš dalies priskirta ir karinių oro pajėgų specialiųjų operacijų grandis. SOP kariai jau daug metų vykdo užduotis NATO vadovaujamoje misijoje neramiose pietinėse Afganistano provincijose, dalyvauja kovos veiksmuose.

Aviacija ir oro gynyba

XX amžiuje Lietuva tapo tikra aviatorių tauta. S. Dariaus ir S. Girėno dvasia gyva ir šiandien: mūsų karinės oro pajėgos (KOP) neabejotinai yra pajėgiausios Baltijos šalyse. Lietuvos teritorijoje, Zokniuose (Šiauliuose), yra visam NATO strategiškai svarbi aviacijos bazė. KOP šiuo metu tarnauja ir dirba apie 1 000 karių ir civilių tarnautojų.

KOP štabas yra Kaune, tačiau pagrindinės pajėgos sutelktos Šiauliuose ir aplink juos. Zoknių aviacijos bazėje yra dislokuoti ne tik Lietuvos KOP lėktuvai, bet ir Oro policijos misiją Baltijos šalyse atliekantys kitų NATO šalių orlaiviai bei personalas. Mūsų KOP parke yra du čekiški lengvieji atakos lėktuvai „L-39ZA Albatross“, ginkluoti 23 mm aviacinėmis patrankomis, raketomis ir bombomis. Taip pat Čekijoje pagaminti du transporto lėktuvai „Letov L-410 UVP Turbolet“. Naujausias mūsų kariuomenės pirkinys – trys Italijoje pagaminti nauji transporto lėktuvai „C-27J Spartan“.

Tikri „oro darbininkai“ yra devyni mūsų kariuomenės sraigtasparniai Mi-8MTV. Jie gabena karius, perskraidina donorų organus, vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas. Pasirengę padėti nelaimės ištiktiems civiliams gyventojams kariuomenės sraigtasparniai nuolat budi paieškos ir gelbėjimo postuose Aleksote (Kaune) ir Nemirsetoje (Palangoje). KOP taip pat turi kelis lėktuvus An-2, Jak-18 ir Jak-52, naudojamus pradinei orlaivių įgulų parengčiai, taikinių imitavimui, žvalgybai ir parašiutiniam rengimui. Zokniuose yra dislokuotas ir KOP Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Radviliškyje dislokuoto Oro gynybos bataliono užduotys – saugoti oro erdvę virš ypač svarbių valstybinių objektų ir apginti remiamus karinius vienetus, kovos teritorijas nuo užpuolimo iš oro. Batalionas yra aprūpintas apžvalgos ir ugnies valdymo radarais, amerikietiškais priešlėktuvinės gynybos raketiniais kompleksais „Stinger“. Nuo 1986-ųjų „Stinger“ buvo sėkmingai naudojami Afganistano kare, todėl šią ginkluotę yra įsigijusios daugiau nei 20 Vakarų šalių. Batalionas taip pat ginkluotas švediškais zenitiniais raketų kompleksais RBS-70, turi ir zenitinės artilerijos, ugnies valdymo ir apžvalgos radarus.

Lietuvos padangę kiaurą parą stebi Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos padaliniai (štabas – Kaune). Karmėlavoje yra požeminis Oro erdvės kontrolės centras, į kurį suplaukia duomenys iš visose trijose Baltijos šalyse esančių lokatorių.

Jūrų pajėgos – ne tik laivai

Karinės jūrų pajėgos (štabas – Klaipėdoje) užsiima labai įvairiomis užduotimis: stebi, saugo ir gina teritorinę jūrą bei išskirtinę ekonominę zoną, atlieka išminavimo darbus jūroje, koordinuoja ir vykdo paieškos bei gelbėjimo operacijas ir kt. Jūrų pajėgose tarnauja daugiau kaip 600 jūrininkų. Karo laivų flotilę sudaro patrulinių laivų, priešmininių laivų ir pagalbinių laivų divizionai.

Mūsų laivyne yra Norvegijoje pastatytas štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“, Vokietijoje pastatyti minų medžiotojai „Kuršis“ ir „Sūduvis“, norvegiški patruliniai laivai „Skalvis“ ir „Sėlis“ bei Danijoje pastatyti patruliniai laivai „Žemaitis“, „Dzūkas“ ir „Aukštaitis“. Pagalbinių laivų divizioną sudaro paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo laivas „Šakiai“ bei trys kateriai.

Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba turi jungtinį valdymo centrą bei jūros stebėjimo postus Nidoje, Palangoje ir Klaipėdoje. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras įvairių ekstremalių situacijų metu koordinuoja karo jūrininkų, pasieniečių, policijos, gelbėjimo tarnybų ir kitų struktūrų veiksmus.

Kariuomenės užnugaris

Kariuomenės koviniai daliniai neįsivaizduojami be logistikos dalinių, užtikrinančių šaudmenų, sprogmenų, maisto atsargų, aprangos, amunicijos, kuro tiekimą, įvairių paslaugų teikimą ir technikos remontą. Vienas didžiausių tokios paskirties dalinių – Marijampolėje dislokuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Jis gali įrengti ir aprūpinti lauko stovyklas, valyti ir tiekti didelį kiekį geriamojo vandens, remontuoti techniką, pervežti krovinius.

Karių sveikata rūpinasi Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba. Judėjimo kontrolės centras visų pirma prižiūri per Lietuvos teritoriją vykstantį Rusijos karinį tranzitą į Kaliningrado sritį ir iš jos. Logistikos valdyba turi ir daugiau padalinių. Tai Materialinių resursų departamentas, Depų tarnyba (įvairaus turto, įskaitant ginklus ir šaudmenis, sandėliavimas, remontas, transporto priemonių registracija, techninė apžiūra ir pan.), Karo kartografijos centras.

Kariuomenėje taip pat yra nemažai mokymo padalinių.