Todėl mokslininkai prieš kiekvieną darbą turėtų susimąstyti – ar visada verta tenkinti savo smalsumą.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, kalbėdamas šio komiteto ir pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ surengtoje konferencijoje „Žmogaus pradžia: gyvybės samprata ir apsauga“, teigė, kad ES šiandien praktiškai nekalbama apie pareigas, o pirmenybė teikiama ne pamatinei teisei gyventi, o visai kitoms teisėms, kurių vertė kartais abejotina.
„Tai ES silpnoji vieta. Ši padėtis jai gresia labai rimtomis pasekmėmis. Lyginant su visais pasaulio gyventojais, žmonių skaičius Europoje nuolat mažėja. Ji teturi 4,5 proc. gyventojų ir jų toliau mažėja, todėl jos kultūra, vertybės po truputį išnyks su ta pačia nykstančia ES gyventojų dalimi. Pagrindinė priežastis, kodėl taip vyksta, yra dabartinis požiūris į šeimą ir į gyvybę, kuris pavojingai laisvai traktuojamas“, - teigė R. Dagys.
Konservatorius mestelėjo akmenį ir į mokslininkų, kuriems priskyrė ir save, daržą. Anot jo, kai kurie mūsų atradimai taip mus įaudrina, kad mes įsijaučiame į Dievo vaidmenį, susikuriame savo stabus ir imame melstis tiems atradimams manydami, kad jie išspręs visas mūsų problemas.
„Tačiau turiu atvirai pasakyti, kad nieko mes neišmanome ir neišmanysime, o tokia mokslininkų stabmeldystė turi labai neigiamas pasekmes. Jei mes eisime tuo keliu, paminsime dvasinius dalykus, savo vertybes, neaišku, kur tas kelias nuves. Mokslininkai ypač turėtų jausti saugiklius. Prieš kiekvieną savo darbą, prieš kiekvieną savo siūlomą pakeitimą, mokslininkas turi pagalvoti, kokią įtaką tas darbas turės visuomenei ir ką iš tiesų reikėtų daryti, kad žmonija būtų laimingesnė.
Mes, Seimo nariai, kurie šias idėjas palaikome, stengsimės, kad toks supratimas taptų norma. Be to nematau perspektyvos – antraip visi mūsų rožiniai planai liks tik popieriuje“, - tikino parlamentaras.
Kolegai Seime pritarianti Darbo frakcijos atstovė Dangutė Mikutienė priminė, kad teisė į gyvybę klausimas šiuo metu Lietuvoje itin aktualus, kadangi Seimui pateikti du priešingi dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai.
„Mokslas iš tiesų mums visiems davė daug, bet norint protingai naudotis mokslo pasiekimais, reikia didelės atsakomybės, išminties, supratimo, širdies ir, svarbiausia, tikėjimo. Žmogus sukurtas taip, kad saugotų gyvybę“, - sveikindama konferenciją teigė parlamentarė.