Kodėl taip atsitiko? Ima ryškėti tarybos posėdžio išvakarėse iš Kauno tardymo izoliatoriaus išleisto ir į posėdį atvykusio Č.Daugėlos šešėlis.
D.Kurtinaitis spaudoje teigė, kad posėdžio nevaisingumas paaiškėtų, jei liberalcentristų trijulė prisipažintų, kur ir su kuo buvo susėdusi. Mūsų duomenimis, su Č.Daugėla.
Neatmestina, kad šios partijos atstovė, vicemerė, laikinai einanti mero pareigas Nijolė Makštutienė pasirašė potvarkį šaukti mero rinkimų posėdį būtent kitą dieną, kai baigėsi jo 30 dienų suėmimo laikas, nes buvo tikėtina, kad Č.Daugėla iš už grotų bus paleistas.
Posėdžio metu kitas liberalcentristas, iš Argentinos grįžęs Romualdas Ambroževičius ranką ant širdies pridėjęs dievagojosi, kad būdamas Alytuje Č.Daugėlos atleidimo iš pareigų dieną nebūtų balsavęs už jo atleidimą. Buvusį merą šis tarybos narys įvardijo kaip investicijų miestui nešėją, o ne kaip išvardytais įtarimais apgaubtą asmenį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime.
Mero suėmimo metu pasiskelbęs miesto gelbėtoju ir pasirengusiu užimti mero postą vietinių liberalcentristų lyderis Gediminas Jegelevičius tuoj po nevaisingo mero rinkimams posėdžio išdūmė į Vietnamą.
Dėl mero posto ir toliau deramasi. Ir kuo nevaisingiau, tuo labiau Alytus šalyje garsėja kaip politiškai nesubrendusių partijų miestas, kuriame vietinių politikierių ambicijos yra aukščiau nei gyventojų interesai.
Apie kliūtis, trukdančias susitarti
Iki šios dienos toliau deramasi dėl tų pačių kandidatų į mero postą. Tik klausimas, ar pavyks tai pasiekti dešiniajai, kairiajai pusei ar sudarius plačią koaliciją iš abiejų pusių.
Susitarti trukdo kaip niekada įsivyravęs susiskaldymas, o gal suskaldymas. Ką apie partinę vienybę bešnekėtų kairieji ar dešinieji, jos trūksta abiejose pusėse. Kas jas skaldo? Pirmiausia – požiūris į buvusį merą. Vieni gavo daugiau postų sau ir artimiesiems, daugiau gėrybių iš miesto biudžeto – išasfaltuotų kelių, apmokėtų paslaugų. Kiti liko nuskriausti ir aršūs. Padorių ir sąžiningų politikų šios kadencijos taryboje – vos vienas kitas, jie netgi tampa tam tikrais pajuokos objektais.
Jau šiandien akivaizdu, kad sudaryti plačią dešiniųjų ir kairiųjų koaliciją trukdo įtariamosios tame pačiame STT ikiteisminiame tyrime konservatorės-krikdemės Rimos Rakauskienės buvimas vicemerės poste. Pareikšti jai interpeliacijos nepavyko, nes pritrūko už ją balsavusių tarybos narių.
Ir kai kurios dešiniosios, ir kairiosios partijos neatmeta galimybės suformuoti plačios koalicijos, tačiau keliama sąlyga – priversti R.Rakauskienę atsisakyti vicemerės pareigų. Priežastys, regis, akivaizdžios, kol nepašalinti įtarimai, ji yra suspendavusi narystę partijoje, konservatoriai-krikdemai pasitraukė į tarybos opoziciją, vadinasi, visi jų atstovai turi pasitraukti iš vadovaujančių postų.
Minėtoji vicemerė po lapkričio pradžioje vykusio tarybos posėdžio susirgo ir serga iki šiol. Bet politikui liga nėra priežastis pasitraukti iš posto.
Netgi kai kurie vietinių konservatorių-krikdemų atstovai sako, kad R.Rakauskienė turėtų pati susiprasti ir pasitraukti iš vicemerės pareigų dėl partijos bei miesto. Mūsų žiniomis, šiai moteriai trauktis iš posto siūlo ir partijos vadovai iš Vilniaus.
Tikriausiai teisūs politikai, tvirtinantys, kad R.Rakauskienei ir dėl įtarimų, nepaisant, kad jie gali būti panaikinti, ir dėl artimos bendrystės su Č.Daugėla politinę karjerą reikia pamiršti mažiausiai ketveriems ateinančios tarybos kadencijos metams.
Kita kliūtimi susiderėti dėl mero posto įvardijamas buvęs meras Č.Daugėla, kuriam dėl „tęstinų įtartinų” darbų tikėtina palanki dabar likusi miesto valdžia – laikinoji merė N.Makštutienė, iš posto nesitraukianti R.Rakauskienė ir tame pačiame tyrime įtariamasis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Linas Jonas Palionis, pavaduojantis teismo nuo pareigų iki sausio pradžios nušalintą kitą įtariamąjį, administracijos direktorių Giedrių Čereškevičių.
Trys mėnesiai lems ir ketverius metus
Didžiausią politinę patirtį miesto taryboje turintis buvęs miesto meras D.Kurtinaitis, pretendavęs į mero pareigas lapkričio pradžioje vykusiame tarybos posėdyje, sakė, kad eidamas į šį postą jis galvoja ne apie likusius tris šios tarybos kadencijos mėnesius, o apie ketverius ateinančios kadencijos metus.
Jis tai akcentuoja ir dabar toliau derėdamasis su partijomis. Kas slypi už šio pasakymo? D.Kurtinaitis atviravo ir „Alytaus naujienoms”: „Reikia galvoti, kas taryboje daugumą galėtų sudaryti po vasarį įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Mano nuomone, dabar dėl mero posto, galvojant ir apie ateitį, ir apie bendrą darbą, atmetus visas ambicijas turėtų susiderėti socdemai, tvarkiečiai bei konservatoriai. Manau, kad šios partijos gaus daugiausia balsų ir vasarį.”
Jei partijos ir toliau nesusiderės dėl mero posto, paliks dabartinį politinį vakuumą savivaldybėje, keliai į valdžią atsivers nepartiniams kandidatams, tarp kurių gali būti netgi pats Č.Daugėla ir jo aplinkos žmonės. Gal to šiuo metu kažkas ir siekia dėl prieigų prie valdžios lovio menkindami partijų autoritetą.
Šiandien tampa realybe, kai savivaldybių valdžioje esančios partijos verbuoja į tarybas kandidatuoti nepartinius asmenis, kurie tapę tarybų nariais palaikys vieną ar kitą partiją. Tikėtina, kad valdžios skonį pajutusios partijos iškrės naujų kiaulysčių rinkėjams, o šie, naiviai tikėdami nepriklausomais kandidatais lyg naujais išganytojais, gali užlipti ant aštraus politinio grėblio.