Iš visų valstybės lėšas naudojančių įstaigų labiausiai išsiskyrė Vilniaus universitetas, kuris per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį išsimokėjo beveik milijoną vienkartinių išmokų, o per devynis šių metų mėnesius tokių išmokų kiekis sudaro 2,6 mln. Lt.
„Ta analizė rodo, kad su pačiais atlyginimais yra netvarka ir faktiškai kiekviena institucija ieško galimybių, kaip per priedus ir priemokas žmonėms sumokėti už jų atliktą tiesioginį darbą. Audito komitetas, kai pirmame ketvirtyje atliko analizę, Vyriausybei siūlė taisyti įstatymus, susijusius su darbo apmokėjimu, bet ir po šiai dienai neturime įstatymų projektų ir ta problema išlieka. Kai kuriose institucijose žmonės už pagrindinį darbą gauna priemokas ir priedą, o taip neturėtų būti“, - DELFI teigė Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė.
Politikė pabrėžė, kad priedų ir priemokų sistema priklauso tik nuo vadovo malonės, tuo tarpu valstybės tarnautojai ir kiti iš biudžeto finansuojami darbuotojai turėtų už pagrindinį darbą gauti normalų atlygį, tuo tarpu priedai ir priemokos galėtų tapti išimtimi.
„Tie pradiniai atlyginimai yra tikrai nesutvarkyti, jie yra nedideli – toje pačioje kultūros srityje ir policijos veiklos srityje. Iš esmės, aš suprantu, kad kultūroje gali daug lemti asmens talentas, bet kai kada yra ir tos kitos priežastys – kartais žmogus ir visą gyvenimą gali nesulaukti vaidmens, jeigu jo charakteris neįtiks vadovui. Tačiau viskas turi priklausyti ne nuo vadovo malonės, bet reglamentuota aiškiais kriterijais, kada gali būti mokami priedai ir ypač vienkartinės išmokos“, - sako „darbietė“.
Priedai daugiausia skiriami policininkams, pasieniečiams ir gaisrininkams
Trečiame šių metų ketvirtyje daugiausia priedų kartu su pavaldžiomis įstaigomis išsimokėjo Policijos departamentas (28,3 mln. Lt), Valstybės sienos apsaugos tarnyba ( 5,5 mln. Lt), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (4,6 mln. Lt), Kalėjimų departamentas ( 3,7 mln. Lt), Krašto apsaugos ministerija (3,5 mln. Lt), Muitinės departamentas (3 mln. Lt), Valstybinė mokesčių inspekcija (2,4 mln. Lt), Vidaus reikalų ministerija (2,1 mln. Lt), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ( 1,7 mln. Lt), Kultūros ministerija (1,4 mln. Lt) ir Aplinkos ministerija (1,3 mln. Lt).
Priemokų srityje pirmavo Kalėjimų departamentas (1,5 mln. Lt), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (783 tūkst. Lt) ir Sveikatos apsaugos ministerija (282 tūkst. Lt).
Viršvalandžių apmokėjimui didžiausias lėšas skyrė Policijos departamentas (6,2 mln. Lt), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (2,7 mln. Lt), Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (2,2 mln. Lt), Kalėjimų departamentas (1,1 mln. Lt). Pastaruoju metu darbo užmokesčio fondą bebaigiantis Muitinės departamentas apmokėti už viršvalandinį darbą per tris mėnesius skyrė (801 tūkst. Lt).
Vienkartinėmis išmokomis savo darbuotojus labiausia lepino Kultūros ministerija (16 tūkst. Lt), Valstybinė ligonių kasa (13 tūkst. Lt) ir Sveikatos apsaugos ministerija (12 tūkst. Lt).
Vilniaus universitete – 994 tūkst. vienkartinių išmokų
Tarp institucijų, kurios arba neturi pavaldžių įstaigų, arba kai jos neįtraukiamos, priedų mokėjime pirmauja Mykolo Romerio universitetas ( 1,4 mln. Lt), taip pat Vilniaus dailės akademija (790 tūkst. Lt), Policijos departamentas (701 tūkst. Lt) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ( 761 tūkst. Lt).
Priemokas daugiausia mokėjo Kauno technologijos universitetas (898 tūkst. Lt), Klaipėdos universitetas (494 tūkst. Lt), Vilniaus apygardos administracinis teismas (106 tūkst. Lt), taip pat Lietuvos nacionalinis dramos teatras (163 tūkst.).
Tuo metu vienkartinių išmokų lyderis per pastarąjį ketvirtį buvo Vilniaus universitetas, kuris šiam tikslui išmokėjo 994 tūkst. Lt. Antroje vietoje atsidūrė Vilniaus pedagoginis universitetas, bet čia vienkartinėms išmokoms skirta suma tesiekia 176 tūkst. Lt.
„Vilniaus universitetas trečiam ketvirty išsimokėjo beveik milijoną vienkartinių išmokų. Tai tikrai nenormalu. Mes pasižiūrėjome, kad per devynis mėnesius jie išsimokėjo 2,6 mln. Lt, o vienkartinės išmokos paprastai mokamos įvairių švenčių proga ir taip toliau. Mūsų Audito komitetas siūlys nubraukti asignavimus 2011 m. biudžete, nes jie turi per daug lėšų“, - DELFI teigė L. Graužinienė.
Vadovai klesti universitetuose
Iš Seimo Audito komitetui pateiktų duomenų, kuriuose atskleidžiama, kiek priedų ar priemokų yra mokama pavaldžių įstaigų neturinčių arba neskaičiuojamų institucijų vadovams, akivaizdu, jog galvos dažniausiai klesti universitetuose.
Pavyzdžiui, absoliučia išraiška daugiausia priedų vadovams išmokėjo Mykolo Romerio universitetas ( 57,6 tūkst. Lt), Sveikatos mokslų universitetas (37,1 tūkst. Lt), Lietuvos dailės muziejus (33,9 tūkst. Lt).
Priedai vadovams išmokėti ir Policijos departamente (32,6 tūkst. Lt), Vilniaus universitete (31,9 tūkst. Lt), Kauno technologijos universitete (29,8 tūkst. Lt), Vilniaus dailės akademijoje (26,1 tūkst. Lt, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (24,9 tūkst. Lt), Kalėjimų departamente (23,1 tūkst. Lt) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (21,2 tūkst. Lt).
Priedai sudaro apie du penktadalius Mykolo Romerio universiteto vadovų algos, panaši situacija Lietuvos dailės muziejuje, Policijos departamente. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje, Vilniaus universitete, Tarptautinėje komisijoje, tiriančioje nacių ir sovietų nusikaltimus, taip pat Generalinėje prokuratūroje, M. Mažvydo bibliotekoje ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje priedai siekia trečdalį vadovų darbo užmokesčio.
Vidutinis mėnesio vieno vadovo darbo užmokestis Kauno technologijos universitete siekia 11 tūkst. Lt, Vilniaus pedagoginiame universitete – 10 tūkst., tiek pat – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, po 8-9 tūkst. vidutiniškai per mėnesį uždirba daugelio teismų vadovai.
Politinio pasitikėjimo tarnautojų priedams – 166 tūkst. Lt, priemokoms – 338 tūkst. Lt
Dalis darbo užmokesčio fondo pinigų per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį išmokėta ir politinio pasitikėjimo tarnautojams – Seimo narių padėjėjams-sekretoriams, viceministrams, ministrų patarėjams ir padėjėjams, taip pat prezidentės patarėjams.
Daugiausia pinigų politinio pasitikėjimo tarnautojų priedams buvo skirta Seime, tačiau čia dirba ir didžiausia politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičius – 524, jiems išmokėta iš viso 80 tūkst. Lt.
Prezidento kanceliarija 32 politinio pasitikėjimo tarnautojams kaip priedus išmokėjo tik 20 tūkst. Lt, Ministro pirmininko tarnyba – 16 tūkst. Lt, bet pinigų gavėjų skaičiaus nenurodė. Daugelyje ministerijų per tris mėnesius vienam asmeniui priskaičiuoja apytiksliai po tūkstantį litų.
Tačiau tiek ministerijos, tiek Prezidento kanceliarija politinio pasitikėjimo tarnautojams moka ir priemokas, kurioms iš viso per tris mėnesius sunaudota 338 tūkst. Lt.
Pavyzdžiui, Ūkio ministerijoje priemokos sudaro 29 proc. politinio pasitikėjimo tarnautojų atlyginimo, Teisingumo ministerijoje – 24 proc., Aplinkos ministerijoje – 24 proc., Finansų ir Krašto apsaugos ministerijose – po 22 proc., Energetikos – 21 proc., Žemės ūkio – 20 proc., Prezidento kanceliarijoje – 15 proc., Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijose – po 14 proc.
Priedai valstybės tarnautojams mokami už tarnybos stažą, kvalifikacinę klasę arba kategoriją, laipsnį arba tarnybinį rangą, diplomatinį rangą, o vienkartiniai priedai skiriami dirbantiesiems pagal darbo sutartį už aukštą kvalifikaciją, skubių ir svarbių darbų atlikimą.
Priemokos skiriamos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą, už darbą kenksmingomis sąlygomis, statutiniams pareigūnams – už darbą, susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūrą.
Vienkartinės išmokos mokamos už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą.