„Aš jau minėjau, galiu ir dar kartą pasikartoti, tą jau viešai kalbėjo valdančios koalicijos lyderiai, kad, jeigu mes būtume valdančiojoje koalicijoje, matyt, tokio proceso nebūtų. Aš galiu dar kartą patvirtinti, kad mūsų frakcijos statusas ir kelių valdančios koalicijos lyderių kerštavimas atvedė mane į šitą kėdę. Jeigu norite, kad įvardinčiau, galiu įvardinti: tai Virgis Valentinavičius, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė“, - posėdyje teigė A. Sacharukas.
Palygino su H.Daktaru
Šiuos tris asmenis politikas palygino su žmogžudystėmis įtariamu Henriku Daktaru ir pareiškė manąs, jog pastarasis, palyginus jį su premjeru, jo patarėju ir krašto apsaugos ministre, yra šventasis.
Seimas ketvirtadienį pradėjo dviejų Krikščionių partijos frakcijos narių A. Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas abu šiuo parlamentarus yra pripažinęs pažeidusiais Konstituciją ir sulaužiusiais Seimo nario priesaikas.
Į posėdį L. Karalius atvyko su savo advokatu Sauliumi Ženteliu, A. Sacharukas – su Vygantu Barkausku. Rytiniame posėdyje yra numatyta svarstyti A. Sacharuko apkaltos klausimą, o L. Karaliaus atvejui bus skirtas vakarinis plenarinis posėdis.
Procedūrą pradėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji pristatė Konstitucinio Teismo išvadą, vėliau sekė apkaltos sulaukusio A. Sacharuko advokato kalba, vėliau A. Sacharukas buvo klausinėjamas visų savo kolegų.
Nebūtų balsavęs už L.Karalių, jei būtų žinojęs apie apkaltą
Iš pradžių už A. Sacharuką kalbėjo vien tik jo advokatas V. Barkauskas. Atėjus klausimų bei atsakymų laikui savo žodį tarė ir pats politikas, bet net ir tuomet A. Sacharukas į kolegų klausimus su advokatu atsakinėjo pakaitomis.
Seimo narių klausimai buvo susiję tiek su pasauline apkaltos proceso praktika, tiek su konkrečiu A. Sacharuko atveju. Pavyzdžiui, konservatorius Edmundas Pupinis domėjosi, ar A. Sacharukas neketina atsistatydinti, kaip neva yra žadėjęs, kai tik sulauks nepalankaus Konstitucinio Teismo sprendimo. A. Sacharukas savo ruožtu teigė niekada to nežadėjęs, nebent pasvarstęs apie tai privačiame pokalbyje.
Krikščionių partijos frakcijos narys Jonas Ramonas klausė apie pasaulinę apkaltų praktiką. Jis teigė, kad Vakarų demokratinėse valstybėse priesaikos sulaužymas dažnai siejamas su valstybės išdavimu, o Konstitucijos sulaužymas – su sunkiais nusikaltimais. „Ar Lino ir Aleksandro statutiniai pažeidimai yra siejami su sunkiais nusikaltimais, ar tai turi ryšį?“, - savo klausimu padėti kolegoms bandė J. Ramonas.
A. Sacharuko advokatas jam aiškino, jog dažniausiai apkalta kitose pasaulio šalyse taikoma valstybių, vyriausybių vadovams ar aukščiausių instancijų teisėjams, ji taikoma ypač retai ir tik tokiais atvejais, kaip valstybės išdavimas, sunkūs kriminaliniai nusikaltimai ar panašiai. „Praktikoje, ji, žinoma, nėra vienoda, parlamentų nariams tokia procedūra, kaip apkalta, taikoma retai“, - teigė advokatas.
Konservatorių frakcijoje dirbantis A. Dumčius kolegos poelgį – balsavimą už L. Karalių – vadino vaikišku. Jis pridūrė, jog A.Sacharukas atstovauja Seimui, todėl neatsistatydindamas pagilina teisinį nihilizmą valstybėje. Tačiau pats politikas aiškino, jog atsakomybė už balsavimą kolegos vardu yra panaši kaip už susistumdymą Seimo posėdžių salėje. „Statutas taip pat numato perbalsavimo galimybę, tai buvo taikoma dvidešimt metų“, - aiškino A. Sacharukas ir pridūrė, kad jei būtų žinojęs, jog už balsavimą jam bus taikoma apkalta, balsavęs už L. Karalių nebūtų.
Kerštauti teisę turi tik A.Valinskas?
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas Remigijus Ačas susidomėjo, kaip A. Sacharukas pateko į buvusio bendražygio Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos kandidatų sąrašą. Parlamentaras suabejojo, ar tik nebuvo taip, kad A. Sacharukas buvo ką nors pažadėjęs ir neįgyvendino.
Tačiau pats A. Sacharukas tai paneigė. Politikas aiškino, kad į „prisikėlėlių“ kandidatų sąrašą pateko tik dėl to, jog tikėjo, kad naujokai gali ką nors pakeisti. Jis taip pat svarstė, kad su partijos lyderiu A. Valinsku galėjo susipykti ir dėl pastarojo būdo savybių arba savojo principingumo.
„Į sąrašą papuoliau, dėl to, kad tikėjau, jog galime kažką pakeisti, dabar, kaip matote, daug pakeitėme. Iš tikrųjų gal šioje vietoje buvo asmeniškumai (kas pažįsta A. Valinską, žino jo charakterį būdą), galbūt mano principingas elgesys, gal kažkurioje vietoje mes nesupratome, kur papuolėme ir iš tikrųjų, tas buvo. Galima tiesiai pasakyti, kai ateina į Seimą 18 žmonių iš gatvės, kurių nei vienas niekada nieko bendro su politika neturėjo, ir pradeda klausytis Seime įvairių kalbų, gandų, tai tas skilimas mūsų partijos buvo aiškus, kad jis įvyks. Buvo skaudu, bet, jei kalbame apie A. Valinską, pykčio jam nelaikau. Iš tikrųjų jis vienintelis turi teisę kerštauti, negaliu nieko blogo pasakyti“, - aiškino A. Sacharukas.
Jis taip pat pridūrė manąs, kad elgiasi garbingai ir sąžiningai, kad sėdi prieš savo kolegas ir nevengia apkaltos proceso.
A. Sacharukas pasakojo, kad parašai po dokumentu, kur jam siūloma inicijuoti apkaltą, buvo pradėti rinkti sausį, tačiau esą didžiausia valdanti frakcija – konservatoriai – savo parašus padėjo tik kovą, kai jau buvo aišku, kad Krikščionių frakcija, kuri daugiausia susideda iš atskilėlių nuo „prisikėlėlių“, neprisidės prie valdančiųjų.
„Vyko intensyvus šantažas – žinutės, pokalbiai, persekiojimas. Reikalavimas buvo vienas – kad mūsų frakcija dalyvautų valdančioje koalicijoje. Dalyvautų besąlygiškai, paklusdama konservatorių reikalavimams. Iš tikrųjų gyvenime aš esu matęs daug, bet šitos trijulės, kurią įvardijau prieš tai... Na, aš sakyčiau, kad jeigu palygintume, tai Henrikas Daktaras yra šventasis“, - posėdyje teigė A. Sacharukas.
Socdemai privalomai pritars apkaltai
Už apkaltą yra nutarusios balsuoti visos valdančiųjų frakcijos – konservatoriai (45), Liberalų sąjūdis (12), jungtinė liberalcentristų ir „prisikėlėlių“ frakcija (12).
Didžiausia opozicinė socialdemokratų frakcija (23) taip pat priėmė privalomą sprendimą pritarti A. Sacharuko ir L. Karaliaus mandatų panaikinimui, į posėdį atvyko apkaltai veikiausiai pritarsianti Mišrios Seimo narių grupės narė Asta Baukutė, kalbama, kad apkaltoms pritars ir 3 valstiečių liaudininkų atstovai bei Agnė Zuokienė.
Darbo partijos frakcija (10) yra nutarusi „įvertinti Konstitucinio Teismo išvadą“, tuo metu „Tvarka ir teisingumas“ (18) skelbia, kad balsuos už apkaltas, nors neoficialiai kalbama, jog „tvarkiečiai“ apkaltoms pritarti nėra linkę.
Seimo nario mandatas apkaltos proceso tvarka gali būti panaikinamas, jeigu tam pritaria ne mažiau nei 85 Seimo nariai.
Aiškino, kad Seimas neprivalo paklusti KT
Jis akcentavo, jog Seimas nesprendžia, ar parlamentaras sulaužė Konstituciją, o Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar taikyti konstitucinę atsakomybę. Seimas negali nurodyti teismui, kokią išvadą pateikti, o Konstitucinis Teismas negali nurodyti, kokį sprendimą priimti.
„Seimas neprivalo a priori tokį Seimo narį pašalinti iš pareigų“, - advokatas tikino, kad nėra imperatyvo, jog parlamentaras privalo būti atstatydintas, o nuomonė, kad Seimo nariai balsuodami už KT išvadą patys a priori pažeis Konstituciją, nėra teisinga.
Pats apkaltos procesas nėra pirmas, nes 1999 m. vyko apkaltos procesas dėl baudžiamosios atsakomybės Seimo nariui Audriui Butkevičiui, o jis nebuvo pašalintas. „Tai neturėjo įtakos nei šalies konstitucinei santvarkai, nei kitiems reiškiniams,“ – sakė advokatas.
Advokatas: nepatyręs A.Sacharukas pasidavė neigiamai įtakai
„Reikia atsižvelgti į tai, kad jis tuo metu buvo palyginti jaunas ir nepatyręs Seimo narys, pasidavęs ne tik teigiamai, bet, kaip paaiškėjo, neigiamai labiau patyrusių Seimo narių įtakai“, - pabrėžė advokatas.
V. Barkauskas taip pat atkreipė dėmesį į nepriekaištingą A. Sacharuko biografiją – sudėtingą profesinį kelią, pavojingumą, patirtas traumas, tai, jog jis buvo ne kartą skatinamas.
Advokatas pasakojo, kad prieš keliolika metų A. Sacharukas davė priesaiką Lietuvos Respublikai, ilgą laiką dirbo teisėsaugos struktūrose. 1996 m. pradėjo tarnybą būdamas 19-os, kaip eilinis policininkas. 2007 m. pasiekė komisaro laipsnį Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo vyriausioje tarnyboje.
Pasak jo, ši tarnyba buvo ne tik sunki ir atsakinga, bet ir pavojinga, ir, vargu, ar visi Seimo nariai žino, kad 2003 m. vienos operacijos prieš nelegalią migraciją per sieną vykdžiusius asmenis metu A. Sacharukas buvo sužeistas – jam lūžo stuburo kaklinės srities slankstelis, rankos kaulai, patirti kiti sužalojimai. Patirti sužeidimai nepraėjo be pasekmių.
„Seimo verdiktas panaikinti Seimo nario mandatą visa tai nubraukt, - V.Barkauskas priminė, kad A. Sacharukas nebegalėtų eiti pareigų, susijusių su priesaika Lietuvai. - Prašau priimti sprendimą nepanaikinti Seimo nariui A. Sacharukui mandato.“
Kulkas ir peilius nustelbė Seimas
A. Sacharuko baigiamoji kaba buvo itin trumpa – truko apie minutę.
Jis visų pirma atsiprašė rinkėjų, kad metus negali dirbti visaverčio darbo, o yra įveltas į apkaltos peripetijas.
„Vardan Lietuvos lindau ir po kulkom, ir po peiliais, bet tai, ką pamačiau Seime iš tikrųjų mane nustebino“, - pareiškė A.Sacharukas.
Jis taip pat atsiprašė ir parlamentarų, kuriuos galbūt įžeidė. „Labai buvo malonu dirbti su dauguma iš jūsų, Seime yra dauguma padorių žmonių, kurie laikosi žodžio, galbūt dar padirbėsime ateityje“, - kalbą baigė jis.
Viešai užstojo tik savi
Kai pagal numatytą procedūrą buvo skirtas laikas parlamentarams išreikšti pozicijas, kaip balsuoti per apkaltą, viešai užstoti kolegą ryžosi tik savi – Krikščionių partijos frakcijos nariai.
J. Ramonas rinkosi itin skambius žodžius, prilygindamas Seimą šventovei: „Kai yra deklaruojama, kad tai yra vardan apsivalymo, vardan žmonių, vardan tautos, kad Seimas yra šventovė. Be abejo taip – Seimas yra tautos šventovė.“ Tačiau jis pridūrė, kad apkalta Seimo neišvalys, priminė, kad po pašalintojo prezidento Rolando Pakso apkaltos Seimo reitingai nepadidėjo. „Tautai reikia ne saviplakos, o gerų darbų“, - sakė jis ir pakvietė klausyti ne politinio diktato, o širdies balso.
Zita Užlytė nuėjo dar toliau – ji ginamojoje kalboje atskleidė A. Sacharuko šeimą ištikusią nelaimę – kūdikio praradimą, ką neva paskatino apkalta.
Ligitas Kernagis klausė, ar kitiems Seimo nariams užtektų drąsos prisipažinti, kad jie irgi yra balsavę už kitus arba praleidę posėdžius be pateisinamos priežasties. „Ar turite teisę teisti?“ – klausė jis.
Konservatorius-krikdemas Valentinas Stundys ragino negailėti Seimo narių, neleisti žeminti Konstitucijos. A. Sacharukui jis prikišo, kad savo nuodėmes bando maskuoti kaltinimais kitoms partijoms. „Teismo išvada užkerta mums galimybes spekuliuoti politinėmis proceso insinuacijomis, kalbėti apie kokį nors tendencingą bausmės siekimą, sąskaitų suvedinėjimą, susidorojimą ir pan.“, - sakė jis.
Socdemas Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad Konstitucijos ignoravimas neįmanomas, nes sąžinės balsas turi būti orientuota į Konstituciją, kuriai kiekvienas parlamentaras prisiekė, kai tapo parlamentarais. „Sprendimas frakcijos narių yra moraliai privalomas“ – tarė jis.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pabrėžė, kad parlamentarai nėra budeliai, tačiau pasirinkimo Konstitucijai prisiekę parlamentarai neturi: „Kokia prasmė apkaltos proceso metu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, jei gavęs išvadą – teigiamą arba neigiamą – Seimas vis tiek gali elgtis taip, kaip nori? Šiandien ignoravę Konstitucinio Teismo išvadą mes ignoruosime Konstituciją. Signalas pasiunčiamas piliečiams, kad galima nesilaikyti įstatymų ir išvengti atsakomybės.“
Paskutinė kalbėjusi konservatorė-krikdemė Vida Marija Čigriejienė apgailestavo, kad balsavimas slaptas ir kvietė nenuvilti rinkėjų: „Būkime sąžiningi sau ir savo rinkėjams, kad drąsiai galėtume pažiūrėti į akis ir pasakyti, kad prieš Konstituciją visi esame lygūs. Sugriaukime stereotipą, kad išrinktiesiems galima daryti, ką nori, o eiliniams – ne.“