Tačiau diskusijos dėl Lietuvos įvaizdžio tebeverda. Dabar reklamos ir įvaizdžio specialistų viltys nukreiptos į kitąmet Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą. Teigiama, kad tai puiki proga Lietuvą pasauliui pristatyti jau kaip krepšinio šalį. Kiek tai realu, aiškinosi LTV laida “Idėjų metas”.
Lietuviai - krepšinio šalies ambasadoriai
Psichologai pastebi, kad niekas kitas taip nesujaukia daugelio lietuvių gyvenimo kaip krepšinio čempionatas ir iškovotos pergalės. Tomis akimirkomis lietuviai, pametę savo santūrumo kaukes, iš rankų nepaleidžia vėliavėlių ir netgi prisiekinėja Lietuvai amžiną meilę. Negana to, po krepšinio pergalių netgi išauga lietuvių savivertė.
Reklamos specialistai stebisi, kodėl lietuviams toks artimas krepšinis iki šiol nebuvo pasitelktas formuoti teigiamam šalies įvaizdžiui. „Jeigu Lietuva nuspręstų save pozicionuoti kaip krepšinio šalį, tos idėjos visiškai nereikėtų pardavinėti lietuviams. O jie ir yra svarbiausi įvaizdžio ambasadoriai. Turbūt nė vienas lietuvis negalėtų ginčytis, kad Lietuva yra krepšinio šalis“, - įsitikinęs Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus.
Anot reklamos specialistų, anksčiau kurtos įvaizdžio strategijos dėl to ir nepasiteisino, kad joms nepritarė didžioji visuomenės dalis, nebuvo atsižvelgta į tai, kokią Lietuvą regi šalies gyventojai. S. Bartkaus teigimu, ankstesnės įvaizdžio koncepcijos buvo kuriamos „susėdus, pasiėmus švarų popieriaus lapą“. Šuniui ant uodegos nuėjo tiek vyriausybės pastangos Lietuvą pristatyti kaip drąsią šalį, tiek komunikacijos specialisto Mariaus Jovaišos iniciatyva sukurtas „Lietuvos - Baltijos širdies“ įvaizdis.
Krepšinio terminais – ir ekonomikoje
Reklamos specialistai įsitikinę, kad Lietuvos, kaip krepšinio šalies, įvaizdis būtų kur kas sėkmingesnis. Pasak pilietinės grupės „Lietuva 2030“ nario Igno Brazausko, „ypač viešųjų ryšių prasme galima Lietuvą pateikti kaip krepšinio šalį - kad tai intelektualus, komandinis žaidimas. Ką mes turime gero krepšinyje, tą patį ir įmonėse, valstybės valdyme. Galbūt net galima būtų sukurti video klipus, parodant Lietuvos ekonomiką, visuomenę krepšinio terminais – „perdavimas“, „metimas“, „tvarkingas puolimas“, „gynyba“ ir t.t.“.
Pasigirsta ir vis daugiau siūlymų pasinaudoti kitąmet Lietuvoje rengiamu Europos krepšinio čempionatu ir ryžtingai prisistatyti pasauliui pamišusia dėl krepšinio šalimi. Kaip Šveicarija pasauliui asociajuojasi su bankais, Japonija – su aukštosiomis technologijomis, Lietuva galėtų būti siejama su krepšiniu.
Tačiau anot reklamos specialistų, pasiseks tik tuo atveju, jei Lietuvos pavadinimas čempionato metu šmėžuos įtakingiausiose pasaulio žiniasklaidos priemonėse ir į Lietuvą pavyks atvilioti kelias dešimtis tūkstančių užsienio sirgalių. „Galbūt reikėtų Lietuvai susirasti smulkmeną, kabliuką, kuo mūsų čempionatas galėtų būti ypatingas atvykusiems to čempionato pažiūrėti. Kad žmonės galėtų kažką tokio išsinešti. Tai gali būti paprasčiausia smulkmena. Pavyzdys – daug kas iš mūsų yra buvęs Havajuose. Visi žino, kad išlipusiam iš lėktuvo, tau užmauna karolius ant kaklo“, - sako S. Bartkus.
Laidos „Idėjų metas“ pakalbintas Lietuvos krepšinio legenda Šarūnas Marčiulionis juokauja, kad rinkodaros triukų Lietuvai išgarsinti nepakaks. Krepšinio šalies įvaizdį „užtvirtinti“ esą padėtų ir iškovota viena kita pergalė čempionate. „Jei tu save pozicionuoji, kad esi lietuvis, ir tavo žaidimas ir elgesys yra pavyzdiniai, tai yra didžiulis pliusas tai šaliai. Vis tiek per tą žaidėją žiūrovas įsivaizduoja ir tos šalies kultūrą, gyvenimą“, - įsitikinęs Š. Marčiulionis.
Lietuva – bananų kraštas?
Tiesa, verslininkai krepšinio šalies įvaizdį vertintų skeptiškiau - abejojama krepšinio populiarumu. Mat didžioji pasaulio dalis yra pametusi galvas dėl futbolo. Tačiau 90 proc. savo prekių eksportuojantis verslininkas Vidmantas Janulevičius sako tikįs, kad ir iš Lietuvoje organizuojamo krepšinio čempionato šalies populiarinimo prasme naudos išpešti realu. „Nėra tų krepšinio aistruolių tiek daug, kurie žiūrės. Bet aš manau, kad tai bus pozityvas. Kuo daugiau rengti čempionatų, kuo daugiau atvežti žmonių į Lietuvą. Tada visai kitoks bus pasitikėjimas šalimi“, teigia V. Janulevičius.
Anot eksportuojančių verslininkų, būtina griebtis visų įmanomų priemonių Lietuvos vardui išgarsinti. Nes kol kas bent jau verslininkams Lietuvos vardas dažniau trukdo, o ne padeda dirbti. Verslininkai tikina, kad pasaulis Lietuvą vis dar tapatina su „bananų kraštu“. Todėl kartais eksportuodami savo gaminius į tolimus kraštus, Lietuvos gamintojai vengia kilmės šalimi nurodyti Lietuvą. Paprastai rašo „Europos Sąjunga“. „Jei tai siuntinys Prancūzijai, rašome „made in Lithuania“. Jei naujiems klientams - „made in EU“. Nes Europos Sąjunga pasitikima. Bet siųsdami trečią – ketvirtą siuntą tam pačiam užsakovui mes visgi pakeičiam kilmės šalį į „made in Lithuania“. Bet pradžia yra tokia“, - tikina V. Janulevičius.
Ar Europos krepšinio čempionatas taps lemiamu lūžiu formuojant Lietuvos įvaizdį, paaiškės kitų metų rugsėjį. Visgi įvaizdžio formavimo profesionalai neabejoja, bent tas kelias savaites, kol tęsis čempionatas, užsieniečiams, regintiems lietuvių siautulį, abejonių nekils, kad Lietuva – krepšinio šalis.