Baugi realybė
Tyrimų duomenimis, šiuo metu Lietuvos namų ūkyje kartu gyvena ir bendrą ūkį veda vidutiniškai 2,57 žmogaus, o vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka apie 838 Lt pajamų. Palyginti su 2008 m. duomenimis, vienam namų ūkio nariui išlaidos sumažėjo daugiau nei 15 proc. Vidutinės bendros namų ūkio pajamos siekia 1 922 Lt, tačiau iki 1 000 Lt pajamų per mėnesį gauna net 25 proc. namų ūkių (vidutinės mėnesinės pajamos šioje grupėje sudaro 786 Lt).
Kaimo vietovių namų ūkių pajamos yra 23 proc. mažesnės už vidutines (1 481 Lt), o kartu gyvenančių ir bendrą ūkį vedančių žmonių skaičius čia yra didžiausias – 2,6. Didžiuosiuose miestuose namų ūkiai – mažiausi (2,56 žmogaus), bet jų pajamos – didžiausios (2 378 Lt). Kituose miestuose namų ūkiai susideda iš 2,57 žmogaus, o bendros jų pajamos siekia 1 709 Lt.
„Nepaisant to, finansinę gerovę kaimo vietovių namų ūkiai vertina geriau nei didmiesčių, – teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. – Tai rodo, kad augant pajamoms auga ir poreikiai, tampame reiklesni, labiau siekiame patogumo ir komforto.“
Be to, 26 proc. namų ūkių apskritai nėra pajamų už darbą gaunančių asmenų.
Akis į akį
Prie statistikos dar sugrįšime, o dabar pažvelkime į realius pavyzdžius.
Pirmoji mūsų pašnekovė – pensininkė Bronislava. Ji mus pakviečia drauge apsipirkti. „Tik nerašykite, kad skundžiuosi gyvenimu, – šypteli moteris. – Viešpats duoda sveikatos, A. Kubilius sumoka pensiją – išgyvenu.“
Bronislava gyvena mieste, dviejų kambarių bute kartu su neįgaliu sūnumi, kuris dėl sveikatos būklės nebegali dirbti. Šiuo metu jiedu gyvena iš 648 Lt pensijos ir 674 Lt pašalpos už neįgalumą. „Dabar lengviau, kai sūnus gauna pašalpą. Prieš pusmetį gyvenome tik iš mano pensijos“, – prisimena moteris.
Jaunystėje Bronislava dirbo sandėlininke, anapilin iškeliavęs jos vyras – inžinieriumi. Atrodo, niekada nieko nestigo. „Išauginome du sūnus, turiu du anūkus ir proanūkę“, – vardija pašnekovė. Taip jau susiklostė likimas, kad į gyvenimo saulėlydį moteriai tenka rūpintis jaunėliu, kuris iki tol buvo jos parama ir paguoda. Šiandien ji – šeimos galva.
„Kai nueinu į parduotuvę, pinigai ištirpsta, – rinkdamasi ryžius sako moteris. – Grikiai labai pabrango, tad dabar jų nebeperku. Kaina daug ką reiškia.“ Paėmusi kelis pakelius kruopų, ji patraukia į pieno produktų skyrių. Čia pasiima grietinės, kefyro, margarino, varškės. „Dar būtinai eikime prie duonos, – paragina Bronislava. – Paimsiu ir bandelių – sūnus mėgsta.“
Pamačiusi nukainotą silkę, moteris jos nė neapžiūri – ima, sako, deficitas už tokią kainą. Dar mudvi išrenkame jai akcijinės dešros ir kilogramą maltos kiaulienos. „Lyg ir viskas – kelioms dienoms pakaks, – sako Bronė. – Daržovių parduotuvėje neperku – namie turiu raugintų agurkėlių. Neseniai marti obuolių sulčių atvežė, tad ir vaisių neperku.“
Atrodo, krepšelyje ne tiek ir daug prekių, bet už jas moteris sumoka beveik 60 Lt. Ji teigia per mėnesį išleidžianti maistui apie 600 Lt.
„Dabar į vaistinę“, – pasiūlo Bronislava. Mudvi einame vaistų. Tiesa, daugelis jų yra kompensuojamieji, tačiau vis tiek tenka primokėti. Taip per mėnesį pensininkė išleidžia apie 200 Lt. Dar apie 300 Lt tenka pakloti už komunalines paslaugas ir telefoną. „Taip visi pinigėliai ir iškeliauja, – prisipažįsta moteris. –O jei prireikia žieminių batų ar šiltesnio drabužio, einu į dėvėtų drabužių parduotuvę ar turgų. Tuomet kiek kukliau valgome, bet apsirengti turime ką.“
Vidutinės šeimos rūpesčiai
Po pažinties su Bronislava skubame į svečius pas Reginą ir Aleksandrą. Šią šeimą drąsiai galime priskirti prie gaunančiųjų vidutines pajamas. Abu sutuoktiniai dirba, augina du mokyklinio amžiaus vaikus. Šeimos pajamos – 3 050 Lt per mėnesį.
„Anksčiau niekada tiksliai neskaičiavau, kiek pinigų išleidžiu maistui. Kai tą padariau, pakraupau“, – atvirauja Regina. Pasak jos, maisto ir pramonės prekėms šeima per mėnesį išleidžia 1 300–1 500 Lt. „Ir mes tikrai nevalgome krevečių ar ikrų – maitinamės taupiai, nusiperkame daugiau tų produktų, kuriems taikomos nuolaidos, bulvių, morkų ir kitų daržovių atsivežėme iš kaimo.“
Be maisto, daug pinigų šeima išleidžia įvairiems mokesčiams. „Už butą žiemą mokėsime 400–500 litų. 50 litų kainuoja kabelinė televizija ir internetas, apie 100 litų išleidžiame pokalbiams, mat kiekvienas turime po mobilųjį telefoną, – vardija moteris. – Dar apie porą šimtų litų duodame vaikams rankpinigių – už juos jie valgo mokykloje. Be to, beveik kiekvieną mėnesį tenka pirkti sąsiuvinių, pratybų, knygų ar kitų priemonių, kurios yra būtinos augančiam vaikui.“
Reginos ir Aleksandro sūnui neseniai sukako 16 metų, tad tėvai jam padovanojo nešiojamąjį kompiuterį. „Jį pirkome išsimokėtinai, – sako pašnekovė. – Bankui mokame 150 litų per mėnesį.“
Aleksandras pabrėžia, kad auga ir dvylikametės dukters poreikiai. „Ji nenori būti prastesnė už bendraamžius, tad paprašo ir gražesnį drabužį nupirkti, ir batų, ir viso kito, ko būtinai reikia kiekvienai merginai, – teigia pašnekovas. – Visa tai tikrai kainuoja, ir daug.“
Daug kainuoja, pasak Aleksandro, ir transportas. Taupumo sumetimais šeima atsisakė žmonos automobilio ir dabar dalijasi vienu. „Benzinui išleidžiame apie 500 litų per mėnesį, – tvirtina vyras. – Žmona į darbą važiuoja autobusu arba mikroautobusu. Tai mums kainuoja dar 150 litų.“
Reginos teigimu, jau kelerius metus iš eilės jie neatostogauja prie jūros. Tam paprasčiausiai nepakanka pinigų. „Prieš trejus metus buvome išvykę į Turkiją. Keliones pirkome išsimokėtinai, tad už jas mokėjome beveik pusantrų metų. Artimiausiu metu tokiai avantiūrai nesiryšime“, – sako moteris.
Į įvairius mokamus renginius, kiną ar teatrą šeima taip pat vaikšto retokai. „Nebent vaikus išleidžiame, – teigia Aleksandras. – Nors uždirbame ne taip ir mažai, kultūra kol kas mums yra prabangos prekė.“
Dirbame, kad valgytume
Nuo konkrečių pavyzdžių sugrįžkime prie tyrimo. Taigi kur vis dėlto dingsta mūsų pinigai? Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų, vidutinės namų ūkio išlaidos per mėnesį siekia 1 637 Lt. Namų ūkio išlaidų struktūroje daugiausia išlaidų tenka maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (34 proc.), būsto išlaikymui (17 proc.) ir transportui bei kurui (8 proc.). Daugiau nei 2 500 Lt pajamų gaunantys namų ūkiai maistui ir nealkoholiniams gėrimams išleidžia 3 kartus daugiau nei gaunantys iki 1 000 Lt.
Tai gali reikšti, kad didesnių pajamų namų ūkiai perka brangesnius, kokybiškesnius, įvairesnius maisto produktus, taip pat tai, kad jie rečiau planuoja apsipirkimus, todėl į jų krepšelius patenka nenumatytų pirkinių, dėl ko kartais dalį maisto produktų tenka išmesti. Aukštesnio pajamų lygio namų ūkiai daugiau lėšų skiria ir komfortui kurti: transportui, mokesčiams už ryšius, TV ir informacinėms technologijoms, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui.
Per pastaruosius dvejus metus namų ūkiai taupė nebūtiniausių išlaidų – drabužių ir avalynės, poilsio, kultūros, kavinių ir pan. – sąskaita.
Paskolų įkaitė
Dar viena mūsų pašnekovė – Viktorija. 27 metų moteris dirba užsienio kapitalo įmonėje, kur užima atsakingas pareigas ir, žinoma, gauna gana solidų atlyginimą. „Šiuo metu mano pajamos siekia beveik 3 800 litų per mėnesį, – sako pašnekovė. – Nesu ištekėjusi, neturiu vaikų, tad, atrodytų, gyvenk sau patenkinta. Deja, ir aš vos išgyvenu iš savo atlyginimo.“
Viktorija prieš kelerius metus įsigijo naują butą. Žinoma, paskola įpareigojo artimiausius tris dešimtmečius už jį mokėti bankui beveik po 1 800 Lt per mėnesį. „Krizės nesitikėjau, – juokiasi jauna moteris. – Tačiau ji atėjo. Mano atlyginimas sumažėjo, o paskola – ne. Taigi kiekvieną mėnesį moku bankui, be to, turiu ir kitų išlaidų: 400 litų atiduodu už komunalines paslaugas ir internetą, 100 litų – už telefoną, 200 litų – už kurą, 600–700 litų už maistą. Dar padedu materialiai tėvams.“
Įmonėje, kurioje dirba Viktorija, galioja itin griežti reikalavimai aprangai ir išvaizdai. „Privalau vilkėti klasikinį kostiumėlį, būti pasitempusi, o tai taip pat reikalauja investicijų, – dėsto pašnekovė. – Be to, investuoju į profesinį tobulėjimą. Deja, tai irgi brangiai kainuoja.“
Viktorija teigia sunkiai įsivaizduojanti, kaip įmanoma išgyventi iš minimalios algos. „Kažkas mane pasmerks, sakys, kad neturiu jokios teisės skųstis – uždirbu pakankamai. Vis dėlto aš juk neprašau kažko nerealaus – tenoriu turėti savo butą, automobilį, valgyti normalų maistą ir įsigyti būtiniausių prekių. Tačiau, atrodo, šiandien toks gyvenimas yra retenybė“, – sako pašnekovė.
Finansinė priklausomybė
Tokių kaip Viktorija taip pat yra daug. Finansinės situacijos ir finansinių įsipareigojimų tyrimas parodė, kad esame gana stipriai priklausomi finansiškai, be to, kuo didesnes pajamas gauname, tuo labiau įsipareigojame kreditoriams. Pasirodo, vienokių ar kitokių finansinių įsipareigojimų turi net 27 proc. namų ūkių, tam jie skiria daugiau kaip 16 proc. savo lėšų. Dažniausiai vienaip ar kitaip įsipareigoję yra didžiausias pajamas turintys namų ūkiai: 52 proc. gaunančių daugiau nei 2 500 Lt pajamų turi finansinių įsipareigojimų.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kas dešimtas finansinių įsipareigojimų turintis namų ūkis yra bedarbis, t. y. jame nėra dirbančių asmenų, – tyrimo rezultatus apibendrina O. Bložienė. – Negalėdami užsitikrinti reguliarių su darbo santykiais susijusių pajamų, šie namų ūkiai gali susidurti su dar didesnėmis finansinėmis problemomis.“
Beje, mažėja ir galimybės taupyti. „Net 59 proc. namų ūkių, sumokėjus mokesčius, atlikus finansinius įsipareigojimus ir patenkinus būtiniausius poreikius, atsargai nelieka nė lito. O taupymo galimybių atrandantys namų ūkiai kaupimui skiria vidutiniškai 11 proc. savo pajamų – tai sudaro apie 308 Lt per mėnesį“, – tvirtina O. Bložienė.
Gyvename prasčiau
Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad, pačių šalies namų ūkių atstovų nuomone, 14 proc. jų šiandien gyvena skurdžiai, 27 proc. savo namų ūkio gyvenimo lygį vadina žemesniu už vidutinį. O. Bložienės teigimu, lyginant šio tyrimo ir 2008 m. Statistikos departamento atlikto namų ūkių biudžetų tyrimo duomenis aiškėja, kad padėtis labiausiai keitėsi iki krizės vidutiniškai gyvenusiuose namų ūkiuose.
Kada gyvensime geriau, kol kas lieka neaišku. Akivaizdu tik viena – išgyventi iš vidutinių ar mažesnių nei vidutinės pajamų yra tikras išbandymas ar net menas.