Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) vakar pagerbtas buvusio kolegos Sergejaus Piskunovo atminimas. Jam šiemet būtų sukakę 50 metų.

S. Piskunovo žūtį prieš dešimtmetį primins juodo granito lenta, ant kurios jos autoriaus Alberto Jasiūno iškalti žodžiai: „Čia dirbo komisaras Sergejus Piskunovas, 2000 m. lapkričio 5 dieną nužudytas nusikaltėlių.“ 


Jevgenijus Piskunovas
Taip pat VPK muziejuje įrengta kukli ekspozicija, priminsianti S. Piskunovą kaip pareigūną.
Ne vienas kolega atminimo popietėje tvirtino, kad S. Piskunovas buvo kovotojas ir juo išliko iki paskutinės akimirkos – net suvarpytas kulkų dar sugebėjo sužeisti vieną iš gerai suplanuoto užpuolimo dalyvių. 


Galiausiai prieš teismą dėl šio nusikaltimo stojo „tulpinių“ grupuotės nariai Algimantas Vertelka, Dainius Skačkauskas, Virginijus Baltušis, Audrius Andrušaitis, Dainius Blinkevičius. Daugelis jų už šį ir kitus nužudymus nuteisti kalėti iki gyvos galvos.

Laikas gydo ne viską

Į liūdnos sukakties minėjimą vakar atvyko Sergejaus tėvai Anastazija ir Vadimas, jo brolis Jevgenijus, kiti giminaičiai. Pagerbimo ceremonijoje dalyvavo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovas, buvę kolegos bei policijos kapelionas Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Petras Baniulis. 


Į atminimo popietę negalėjo atvykti S. Piskunovo dukros – 25 metų Jelizaveta ir penkiolikmetė Natalija. Abi merginos šiuo metu mokosi: vyriausioji studijuoja Kaune bei dirba Panevėžio VPK apylinkės inspektore, o jaunėlė – „Minties“ gimnazijos gimnazistė.


Pareigūnai ir darbuotojai kartu su S. Piskunovo artimaisiais vyko į kapines Batrakų kaime Panevėžio rajone, kur pagerbė Sergejaus atminimą tylos minute, padėjo gėlių.
Prieš dešimtmetį žuvusio pareigūno brolis VPK Licencijavimo poskyrio viršininkas Jevgenijus Piskunovas sakė, kad nors ir teigiama, jog laikas gydo žaizdas, ši jo šeimai nusikaltėlių padaryta žaizda neužgijo. Tačiau pridūrė, esą tokia jau policijos pareigūnų profesija. 


„Jeigu apsivilkai uniformą, tai žinai: gyvenimas bus neramus. Juolab kad šią profesiją brolis ir aš rinkomės patys, žinojome, kur einame. Beje, kuo labiau senstu, tuo daugiau mąstau, kur buvo tuomet padarytos klaidos... Tačiau gyvenimas eina į priekį, sustoti negalima“, – pakiliai prisiminė nužudytą brolį J. Piskunovas.

Prisimena kaip reiklų

Nužudytą kolegą prisiminė ir VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo (ENT) skyriaus viršininkas Nerijus Kurklietis. Pareigūnas 1997–1998 metais dirbęs ENT skyriuje, kuriam tuomet vadovavo S. Piskunovas. „Jis buvo reiklus sau, pareigingas, – sakė N. Kurklietis. – To paties reikalavo ir iš pavaldinių. Man jis pavyzdys, kaip reikia vadovauti skyriui.“


Panevėžio apskrities VPK viršininkas Rimantas Bobinas prisipažino nepažinojęs nužudytojo pareigūno. „Į komisariatą atėjau dirbti vėliau, todėl kalbėti apie jo asmenybę sudėtinga, – sakė komisaras. – Tačiau visiems aišku, jeigu buvo pasikėsinta į pareigūną, pasikėsinta ir į valstybės sistemą. Kita vertus, neabejoju, kad jis žengė teisingu keliu ir nusikaltėliai tai žinojo.“ 


Keturiasdešimtmetis S. Piskunovas, prieš dešimtmetį nužudytas „tulpinių“ gaujos vadeivų, buvo perėjęs Afganistano karo pragarą. Baigęs Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakultetą, jis 1985 metais pradėjo tarnybą tuometėje milicijoje. Dirbo ir vadovavo ekonominės policijos skyriams Panevėžio miesto, Panevėžio ir Pasvalio rajonų policijos komisariatuose, vadovavo Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Kontrabandos skyriui.

Pagerbė ir kartu žuvusią prokurorę


Vakar buvo pagerbtas ir kartu su Sergejumi Piskunovu žuvusios Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Vidos Kazlauskaitės atminimas. Ant jos kapvietės Musninkų kaime Širvintų rajone pražydo gėlės ir sužibo uždegtos žvakelės. Pagarbą nužudytai prokurorei atidavė kolegos – prokuratūros darbuotojai.

Juodoji statistika


1994 metų liepos 15 dieną Panevėžyje, Marijonų gatvėje, savo automobilyje buvo sušaudyti Krašto apsaugos ministerijos kontržvalgybininkas Audrius Krivickas ir jo nepilnametis kaimynas Marius Kačkys. Į juos buvo paleista ne mažiau kaip 15 šūvių. Nustatyta, kad tai „tulpinių“ darbas. 


1998 metais buvo bandyta padegti Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų skyriaus prokuroro Romualdo Valiulio bei jo žmonos, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Valiulienės statomą namą. R. Valiulis teigė neabejojąs, kad kėsintasi ne todėl, kad jie abu su žmona dirba teisėsaugos srityje, bet siekiant priversti juos parduoti namą. Tačiau ir šis incidentas buvo susijęs su „tulpiniais“ – R. Valiulis teigia vėliau sužinojęs, jog vienas asmenų, primygtinai reikalavusių parduoti namą, buvo su šia nusikaltėlių gauja sietas Romualdas Čeponis. Galiausiai buvo sulaikyti trys padegėjai, du iš jų nuteisti kalėti. 


1999 metų sausio 25-osios vakare septyniais pistoleto TT šūviais prie savo namų nušautas Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos skyriaus prokuroras Gintautas Sereika. Neabejojama, kad principingas prokuroras buvo nužudytas dėl savo profesinės veiklos.