Posėdžio metu Petras Gažulis, be kita ko, prisipažino ir pats anksčiau balsavęs ne už save – tai reiškia, kad parlamentaras prisipažįsta padaręs nusižengimą, kurį A. Sacharuko atveju Konstitucinis Teismas prilygino Konstitucijos pažeidimui ir Seimo nario priesaikos sulaužymui.

„Kadangi esu aš irgi ne šventas, balsavęs už kitus, todėl negaliu teisti A. Sacharuko ir L. Karaliaus, kadangi jie tik pirmą kadenciją dirba ir perėmė Seimo narių patirtį. Nesu šventesnis už juos“, - posėdyje pareiškė parlamentaras.

Už konservatoriaus Evaldo Jurkevičiaus pataisas po pateikimo balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 22 politikai, dar 27 parlamentarai susilaikė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūno pasiūlytai skubai pritarė 47 parlamentarai, 40 balsavo prieš ir 14 Seimo narių susilaikė – skubai nepritarta, mat susilaikiusiųjų ir balsavusių prieš skaičius viršijo pritariančiųjų skaičių.

Seimo nariai sutarė toliau pataisas svarstyti lapkričio 25 d., o posėdis, kuriame bus sprendžiama, ar atimti L. Karaliaus ir A. Sacharuko mandatus, planuojamas lapkričio 11 d.

Valdantiesiems naudingesnis atviras balsavimas

Seimo Statuto pataisą, kuria apkaltų metu būtų įteisinamas atviras balsavimas, turintis paskatinti parlamentarus netoleruoti Konstitucinio Teismo įrodytų pažeidimų, pasiūlė valdantieji konservatoriai.

Jie argumentuoja tuo, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, politikai neturėtų slaptytis ir turėtų aiškiai parodyti, kurie toleruoja Konstitucijos laužytojus, o kurie ne.

Ši pataisa, jeigu ji būtų buvusi taikoma L. Karaliaus ir A. Sacharuko atvejais, valdantiesiems būtų naudingesnė, mat atviro balsavimo atveju didėja mandato atėmimo tikimybė. Tokiu būdu į L. Karaliaus ir A. Sacharuko vietą greičiausiai ateitų Tautos prisikėlimo partijos atstovai.

Kaip žinia, „prisikėlėliai“ yra valdančiosios koalicijos partneriai, o L. Karalius ir A. Sacharukas, nors ir buvo išrinkti pagal šios partijos sąrašą, bet vėliau atsiskyrė nuo Arūno Valinsko vadovaujamos partijos ir perėjo į opoziciją.

A.Kubilius atviru balsavimu norėjo padėti opozicijai žengti teisingu keliu?

Premjeras Andrius Kubilius aiškina, jog L. Karaliaus ir A. Sacharuko atveju Konstitucinis Teismas aiškiai konstatavo šių dviejų parlamentarų pažeidimus, tad Seimas gali tik pasitikrinti, ar tokį sprendimą Konstitucinis Teismas priėmė ne karo ar apsiausties sąlygomis, o jeigu aplinkybės buvo normalios – tiesiog neturi išeities kaip tik panaikinti jų mandatus.

„Seimo nariai sulaužę Seimo nario priesaiką negali toliau būti Seimo nariais. Ir šito (Konstitucinio Teismo – DELFI) sprendimo niekas nepakeis. Kaip bebalsuotų Seimas – ar atvirai, ar slaptai, ar dvejodami, ar dar kaip nors – šie Seimo nariai yra sulaužę priesaiką. Seimo nario priesaikos sulaužymas reiškia, kad jo priesaikos nebėra, o neprisiekęs Seimo narys pagal Konstituciją neturi įgaliojimų veikti“, - žurnalistams teigė A. Kubilius.

Premjeras taip pat sako, kad, jo nuomone, slaptas balsavimas tokiais atvejais nėra gera išeitis, nes Konstitucijoje tokie balsavimai numatomi tik ypatingais atvejais.

„Kaip tik buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris yra pastebėjęs, kad šioje vietoje kažin ar yra teisinga išplėstinai aiškinti Konstituciją. Tautos atstovai turi veikti visiškai atvirai matant tautai. Šiuo požiūriu jų slaptas balsavimas galėtų kelti abejonių, ar tai tikrai Konstituciją atitinkantis veiksmas“, - svarstė A. Kubilius.

Klausiamas, ar atviras balsavimas nėra būtinas konservatoriams, mat taip jie galėtų veiksmingiau kontroliuoti savo didžiausios Seimo frakcijos narius, A. Kubilius tokią galimybę paneigė ir pridūrė, jog taip tik siekiama „padėti opozicijai žengti teisingu Konstitucijos keliu“.

Priekaištavo lengvinant A.Sacharuko ir L.Karaliaus gynybą

Nepaisant premjero siekių padėti opozicijai rinktis teisingą kelią, pačios opozicijos atstovai piktinosi, kad keičiant žaidimo taisykles vidury žaidimo, lengvinama A. Sacharuko ir L. Karaliaus gynyba, atsiranda galimybių, kad jie savo teises galėtų ginti Europos žmogaus teisių teisme.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis aiškino, jog diskusijos dėl atviro arba slapto balsavimo yra galimos, tačiau esą jo neturėtų būti taikomos būtent L. Karaliui ir A. Sacharukui. Panašios nuomonės laikėsi ir kiti opozicijos atstovai.

„Čia lyg ir norima pasinaudoti gera intencija, bet metamas gelbėjimosi ratas, nes kai procesas prasideda, jis turi vykti pagal nustatytas taisykles. Šiuo atveju jūs lengvinate kelią gynybai. Tai reikėjo daryti dar iki Konstitucinio Teismo paskelbimo, kai nebuvo žinomi rezultatai, arba dabar reikia daryti normalia tvarka ir netaikyti konkrečiam atvejui“, - kalbėjo V. Andriukaitis.

Jis priminė, kad 1998 m. svarstant Audriaus Butkevičiaus apkaltos atvejį, taip pat buvo siekiama keisti teisės aktus, tačiau iš to nieko neišėjo, bet visa tai buvo „linksniuojama Strasbūre“. Kaip žinoma, apkalta už kyšininkavimą nuteistam ir kalėjime sėdinčiam A. Butkevičiui tuomet nepasisekė ir kalintis parlamentaras išlaikė Seimo nario mandatą.

„Negalima vidury futbolo rungtynių nutarti, kad kampinis bus skaitomas nuo aikštės vidurio“, - piktinosi parlamentaras, pabrėžęs, jog yra už pataisą, bet esą ją reikia svarstyti vėliau.

Mišrios Seimo narių grupės narys Žilvinas Šilgalis bei Krikščionių partijos frakcijos atstovas Mantas Varaška pabrėžė, kad apskritai pasaulyje priimta manyti, jog slaptas balsavimas yra pats objektyviausias bei padeda išvengti politinio persekiojimo.

Prezidentė: Seimas parodys politinę ir konstitucinę atsakomybę

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nemato didelės bėdos, kad Seimui gali tekti balsuoti slaptai, nes Statute tai numatyta ir jau buvo taip daryta anksčiau.

„Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra visiškai aiškus, o koks bus rezultatas – tai jau ne tik politinė, bet ir konstitucinė atsakomybė, kurią parodys mūsų Seimas,“ – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovė.

Paklausta, ar A.Sacharukas ir L.Karalius turėtų patys atsisakyti mandato, prezidentė atsakė: „Manau, kad jie turėtų elgtis atsakingiau.“

DELFI primena, kad Konstitucinis Teismas nutarė, jog po Pietryčių Aziją šių metų sausio mėnesį keliavęs L. Karalius bei už jį posėdžių metu balsavęs A. Sacharukas pažeidė Konstituciją ir sulaužė parlamentarų priesaikas.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi visas Seimas, apkaltos procedūrą dviems parlamentarams pradėjo politiniai priešininkai iš Tautos prisikėlimo partijos, kurios nariai A. Sacharukas ir L. Karalius anksčiau buvo.