Karmėlavos kapinių administracijos darbuotoja, kapų prižiūrėtoja Olga sako, kad kapinėse niekas nesikeičia – neprižiūrimų kapų buvo, jų ir dabar yra. Nei daugiau nei mažiau.
Anot jos ir kitų pašnekovų, skirtingai nei yra įprasta manyti, apleisti kapai – ne vien tie, kuriuose palaidoti benamiai ar artimųjų užmiršti kaliniai.
„Tokių neprižiūrimų kapų – gal koks dešimt procentų. Vis tik pas mus kapaviečių tikrai daug, kapinės – pačios didžiausios Kaune“, – pastebėjo pašnekovė. Anot jos, dauguma kapų Karmėlavos kapinėse prižiūrimi. Kapų prižiūrėtojos teigimu, pačių artimųjų.
„Pagal degamas žvakutes matyti, kad žmonės tikrai dažnai važiuoja lankyti artimųjų kapų. Yra tokių kurie per savaitę po porą kartų atvažiuoja, yra tokių, kurie į kapines atvažiuoja kartą per mėnesį, yra atvažiuojančių tik per šventes.
Daug dabar žmonių išvažiavusių į užsienį, bet kapus vos dėlto daugiausia tvarko patys artimieji. Žmonės nebeturi pinigų, negali kažką samdyti kapams aptvarkyti“, – pasakojo Olga.
Rokantiškių kapinių prižiūrėtojas Erikas Jankovskis teigia, kad pasakyti, kiek tiksliai kapų vienose didžiausių kapinių Vilniaus mieste yra neprižiūrimi, negalėtų.
„Čia yra 40 tūkst. kapų. Reikėtų daryti inventorizaciją pačių kapinių, tuomet galbūt sužinotume bent apytikslį skaičių neprižiūrimų kapų. Tačiau akys užkliūva, jų yra, ir nemažai.
Pasitaiko, kad atvažiuoja, matosi, pasiturintys žmonės, prabangiu automobiliu, o kapavietė apleista… Yra ir kapų apskritai nelankomų – po to kai būna palaidojamas žmogus, nuo to laiko ir nėra lankomas kapas“, – kalbėjo pašnekovas.
Kuo senesnės kapinės – tuo labiau apleistos
Kaune esančiose Romainių 1-osiose kapinėse, anot jų vedėjo Henriko Mikučionio, yra apie 8000 kapų. Ano pašnekovo, su metais neprižiūrimų kapų – vis daugiau.
„Senstant kapinėms daugėja ir nežiūrimų kapų. Pažiūrėkite, kad ir į Rasų kapines Vilniuje. Tos kartos žmonės išmirė ir viskas. Ir pas mus kokie 800 tokių kapų, pro kuriuos 20 metų vaikštai ir nieko nematai. Visai nežiūrimi“, – pastebėjo pašnekovas.
H. Mikučionis teigė, jog kapus dabar dauguma prisižiūri patys artimieji – visai nesvarbu, kokia jų turtinė padėtis.
„Taip, įmonių siūlančių savo paslaugas yra (siūlančių už mokestį prižiūrėti kapus – lrt.lt), bet kad klientų mokių nėra. Būna, atvažiuoja su BMV mašina ir patys išlipę skaldelės, smėliuką maišais prie kapo tempia. Kad ir turi, žmonės spaudžia pinigėlius“, – pasakojo Romainių 1-ųjų kapinių vedėjas.
H. Mikučioniui antrino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkos skyriaus Kapinių priežiūros poskyrio vedėja Zina Stankienė. Jos nuomone, priežasčių, dėl kurių kapinėse daugėja neprižiūrėtų kapų, yra keletas. Be vienos jau minėtos – išmirusios giminės – pašnekovė išskyrė dar vieną – emigraciją.
Panevėžio kapines prižiūrinti Liuda Nečionienė teigė du kartus per metus registruojanti neprižiūrimas kapavietes. Tokių, pasak pašnekovės, skaičius išlieka nekintantis.
„Jeigu nelankomų kapų priežiūrą atiduoti kapinių administracijai, tai tam turi būti užtektinai žmonių, juos reikia finansuoti, o kas tokį dalyką darys?
Kaimynai nuravi. Būna, ateina ir pasako, kad daugiau neberavės, bet vis tiek Lapkričio 1-ai, kad ir koks būtų buvęs neprižiūrėtas kapelis, būna ir kokia žvakutė padėta ir kokia dirbtinė gėlė padėta. Mes tik pagrindinius kelius valome, šiukšles išvežame“, – kalbėjo kapinių prižiūrėtoja.
Kapų priežiūra susirūpina ėmę mąstyti, kur patys atguls
Vilniaus Karveliškių kapinių priežiūros administratorė Regina Tamulienė pastebi, jog pagalbos kreipiasi vis daugiau žmonių, kurie savo artimųjų kapų atvyksta aplankyti po 30-40 metų pertraukos arba iš viso niekada jų nelankę.
„Ateina, prašo padėti surasti, pagal senus įrašus, pagal išlikusius kryželius. Yra visokių situacijų, labai įvairių. Kad ir gyvena žmonės Rusijoje, atvyksta į Lietuvą, o tada - į kapines ir tvarkosi, statosi paminklėlius.
Senos kapinės, sena karta, daug išėjusių Anapilin, nelikę giminių, o tie, kurie tebėra gyvi, jau keletas metų, vis dažniau užsuka. Kiekvieną dieną kas nors ateina, ieškodamas artimųjų kapų. Padedame rasti. Galbūt tikrai žmonės dvasingesni, geresni tampa, o gal patys čia po mirties nori būti palaidoti, kadangi kapinės uždarytos, ribotas laidojimo vietų skaičius“, – svarstė pašnekovė.
„Lietuvoje labai stiprus įprotis lankyti kapus“
Kapų priežiūros paslaugas teikiančios zvakute.lt direktorius Aleksejus Žaltkovski sako, kad Lietuvoje tebėra labai stiprus įprotis lankyti kapus.
„Deja, mes turime pripažinti, kad vis toliau gyvename nuo tos vietos, kur yra artimųjų kapinės. Pažiūrėkite, vien tik kiek yra emigrantų, išvykusių į kitus miestus gyventi. Labai dažnai būna, kad vienos šeimos pusės kapinės yra vienoje dalyje Lietuvoje, kitos yra kitoje Lietuvos dalyje.
Norime mes ar nenorime, bet kartais tiesiog tenka kapinių priežiūrą patikėti kitiems - užsisakyti kaip paslaugą. Tą laiką, kurį žmogus skirtų vykimui į kapus, jis gali skirti pasibuvimui mintimis su brangiu žmogumi“, – teigė pašnekovas.
Kaip pastebi verslininkas, atliktas tyrimas parodė, jog žvakutės uždegimo ant artimojo kapo paslauga, kurią galima užsisakyti internetu, susidomėjo žmonės iki 30 metų.
„Tokio amžiaus žmonės dažnai susimąsto, kam galėtų uždegti žvakutę. Dalis tokių atranda, kita dalis sako, kad dar neturi tokių brangių mirusių žmonių. Todėl ši paslauga daugiausiai aktuali 30-35 m. ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes kuo mes esame vyresni, tuo daugiau žmonių šalia mūsų jau nebėra“, – pasakojo A. Žaltkovski.
Kapų priežiūros paslaugas teikiančios bendrovės „Kapas“ savininkas Artur Borm sako iš lietuvių dažnai išgirstantis pageidavimą sutvarkyti kapavietę taip, kad dėl jos priežiūros galvos sukti artimiesiems nereikėtų ir ji deramai atrodytų artimiausius 10-15 metų.
„Sutvarkau kapus taip, kad gėlės žydėtų ir augalai žaliuotų, o jų nereikėtų laistyti nuo Tėvo dienos iki Vėlinių. Dedame specialų paklotą, dėliojame skaldelę“, – pasakojo pašnekovas.
Policijos departamentas: vandalizmo atvejų skaičius išlieka stabilus
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis informavo, kad vandalizmo atvejų kapinėse Lietuvos mastu skaičius lieka stabilus.
„Šiais metais per devynis mėnesius užregistruoti 39 tokie atvejai. Pernai tokių atvejų buvo 50, 2008 m. – 76, 2007 m. – 93. Šiemet, palyginus su pernai, dar liko trys mėnesiai, taigi skirtumas tikriausiai išsilygins“, – svarstė R. Matonis.
Anot jo, dažniausiai pasitaikantis nepilnamečių asmenų pasiaiškinimas, kodėl jie drumstė ramybę Amžinojo poilsio vietose yra vienas ir tas pats.
„Nuo alkoholio arba narkotikų apsvaigę nepilnamečiai asmenys aiškindavo, kad jie taip elgėsi iš neturėjimo ką veikti arba, kad jiems tai būdavo lyg žaidimas, kaip tikslas išreikšti save“, – sakė VRM Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas R. Matonis.