"Pseudorašytojai tyčiojasi iš žymiausių partizanų vadų, nevykėliai, bandantys vaizduoti politikus, juodina Antano Smetonos asmenį, apgailėtini istorikai, išsiskiriantys tik savo analfabetiškumu bei neribotomis pretenzijomis, pradėjo šmeižti generolo Povilo Plechavičiaus asmenybę", - teigiama pirmadienį paskelbtame visuomeninės Lietuvos politinių kalinių sąjungos pareiškime, kurį pasirašė jos pirmininko pavaduotojas Adomas Lukaševičius.

Lietuvos politinių kalinių sąjungai vadovauja Seimo narys, opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narys Antanas Stasiškis.

Prezidentui Rolandui Paksui po mirties apdovanojus P.Plechavičių vienu aukščiausių ordinų, tokį sprendimą sukritikavo kai kurie istorikai, lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir Lenkijos atstovai.

Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, komentuodamas apdovanojimą, pažymėjo, jog P.Plechavičius buvo vienas 1926 metų ginkluoto perversmo organizatorių. "Tai buvo pagrindinis veikėjas, kuris palaidojo demokratiją Lietuvoje", - sakė istorikas.

A.Nikžentaitis taip pat priminė, jog P.Plechavičiaus vadovautos Lietuvos vietinės rinktinės karių rankos suteptos nekaltų civilių lenkų krauju. Nacių apginkluota rinktinė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vilniaus krašte kovojo su lenkų pasipriešinimo organizacija "Armija krajova".

Lietuvos politinių kalinių sąjungos teigimu, P.Plechavičius visą gyvenimą "ištikimai tarnavo savo Tėvynei" ir yra "kilnaus patriotizmo, ištikimybės Lietuvos karininko priesaikai ir garbei pavyzdys".

"Mes protestuojame prieš pastangas atkartoti sovietmečiui būdingą Lietuvai nusipelniusių žmonių šmeižimo ir niekinimo kampaniją, nes tai yra tarnavimas Lietuvos Nepriklausomybės priešams ir duobkasiams", - pažymima pareiškime.

Su Tėvynės sąjunga neseniai susivienijusios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Povilas Jakučionis teigė remiąs Lietuvos politinių kalinių sąjungos pareiškimą.

"Mano nuomonė dėl pareiškimo turinio visiškai sutampa. Mes gerbiame generolą P.Plechavičių", - BNS sakė P.Jakučionis.

"Mūsų nuomone, 1926 metų perversmas buvo reikalingas, bet prezidentas A.Smetona per ilgai delsė su naujo Seimo rinkimais", - sakė jis, komentuodamas istorikų kaltinimus P.Plechavičiui organizavus perversmą.

Po 1926 metų perversmo buvo paleistas Seimas, o Lietuvos prezidentu tapęs Antanas Smetona apribojo politinių partijų veiklą. Naujas Seimas buvo sušauktas tik po dešimties metų.