Kaip žinoma, iki šiol Visuomenės informavimo priemonių įstatyme buvo nurodyta, jog maksimali atlyginimo už įžeistą garbę ir orumą suma gali būti 10 tūkst. litų.
Tuo tarpu naujasis CK, pasak V.Mikelėno, įtvirtina bendrą principą, kad neturtinės žalos dydis yra fakto klausimas, kurį kiekvienoje konkrečioje byloje ieškovas turės įrodyti.
V.Mikelėno teigimu, baimintis žurnalistams nereikia, mat kodekse taip pat aiškiai įtvirtinami kriterijai, į kuriuos teismas turės atsižvelgti, nurodydamas neturtinės žalos dydį.
V.Mikelėno teigimu, kodekse nurodoma, jog teismas įstatymą privalės taikyti protingai, teisingai ir sąžiningai. Taip pat, pasak jo, kodeksas numato žurnalistų garantijas, nurodydamas, jog skirtingai yra ginama viešo ir privataus asmens garbė ir orumas bei privatus gyvenimas.
Komentuodami visą naująjį Civilinį kodeksą, laikinai einantis teisingumo ministro pareigas Gintautas Bartkus bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas liberalas Raimondas Šukys pabrėžė būtinybę išlaikyti "naujojo kodekso stabilumą".
"Bet kuriam teisės aktui reikia bent 2-3 metų, jog jis būtų imamas suvokti visuomenėje", - tvirtino G.Bartkus. "Stengsimės, jog kodeksas būtų keičiamas kuo mažiau. Praktika turės parodyti, jog vieną ar kitą dalyką reikia reguliuoti kitaip", - sakė R.Šukys.
Pasak jo, jau dabar, dar neįsigaliojus naujam kodeksui, gaunama siūlymų jį keisti. "Dažnai paprasčiausiai nėra įsigilinta į kodeksą, jis nėra perskaitytas, netgi tinkamai nesuprastas keisti siūlomas straipsnis", - teigė Seimo komiteto vadovas.
Iki šiol Lietuvoje nors ir labai pakeistas vis dar galiojo sovietinis 1964 metais priimtas Civilinis kodeksas. Tačiau, pasak teisininkų, jo normos daugeliu atveju jau nebeatitiko didelių socialinių, ekonominių ir kitokių pokyčių visuomenėje.