„Prezidentas turbūt nusprendė visiškai nebemaskuoti veiksmų ir savo poziciją išnaudoja asmeniniams interesams tenkinti. O pagrindinis jo interesas - bet kokia kaina išlikti savo poste“, - taip šalies vadovo sprendimą apdovanoti R.Paksą ištikimai remiančius asmenis pakomentavo liberalcentristas Eligijus Masiulis.
Seimo nario nuomone, apdovanojimo ceremoniją „savo interesų tenkinimo procedūra“ pavertęs R.Paksas elgėsi panašiai, kaip ir suteikdamas pilietybę dosniajam rėmėjui Jurijui Borisovui.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad savo noru Lietuvos pilietybės atsisakiusiam verslininkui ją vėl suteikęs R.Paksas vadovavosi asmeniniais interesais, nepaisė viešųjų ir privačių interesų konflikto.
„Jis turbūt ne visai suvokia, kokią poziciją užima. Prezidentas elgiasi labai neatsakingai“, - šalies vadovą kritikavo E.Masiulis.
Dovana šeimai
Seimo Pirmininkas vakar taip pat neslėpė nuostabos dėl Prezidento dekreto. A.Paulauską ypač nustebino šalies vadovą remiančio Rolando Pavilionio apdovanojimas.
„Visai neseniai dar buvo jo žingsniai prieš NATO, organizuojant referendumą. Tai kelia dviprasmybę. Jo veikla buvo prieštaraujanti užsienio politikos tikslams“, - komentuodamas R.Pavilionio apdovanojimą sakė A.Paulauskas.
Kartu su R.Pavilioniu apdovanotas ir buvęs Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Antanas Terleckas. Abu vyrai yra aktyvūs proprezidentinio judėjimo “Už teisingą ir demokratinę Lietuvą” kūrėjai.
Prezidentas valstybės apdovanojimą taip pat įteikė ir A.Terlecko žmonai.
Istorikai supyko
Priekaištų šalies vadovas išgirdo ir iš istorikų, kurie pasipiktino R.Pakso sprendimu apdovanoti generolą Povilą Plechavičių.
„Tai buvo pagrindinis veikėjas, palaidojęs demokratinę Lietuvą“, - taip P.Plechavičių apibūdino Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis.
P.Plechavičiaus ir kitų organizuotas 1926 metų gruodžio 17 dienos ginkluotas perversmas Lietuvoje į valdžią atvedė Prezidentą Antaną Smetoną, kuris, istorikų vertinimu, pamynė demokratinius šalies valdymo principus.
Anot istorikų, P.Plechavičius ne tik aktyviai prisidėjo 1926 metais nuverčiant teisėtai išrinktą Seimą, bet yra susijęs su Vilniaus krašte gyvenusių civilių lenkų žudymu Antrojo pasaulinio karo metais.
Vieną aukščiausiųjų apdovanojimų Vyčio Kryžiaus ordino Didįjį kryžių prieštaringai vertinamam generolui suteikęs R.Paksas vakar žurnalistams negalėjo nurodyti P.Plechavičiaus nuopelnų.
Komentarų vengė
Daug abejonių sukėlė R.Pakso sprendimas apdovanoti jo veiksmus tiriančios Generalinės prokuratūros pareigūnus.
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi pagerbtas generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, kuris yra Prezidento sudarytos Pilietybės komisijos narys ir balsavo dėl pilietybės J.Borisovui suteikimo.
Toks pat kryžius paskirtas ir Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vadovui Algimantui Kliunkai, kurio pavaldiniai tiria mažiausiai tris su prezidentūros skandalu susijusias bylas.
V.Barkauskas apdovanojimą atsiėmė, o A.Kliunka į iškilmingą ceremoniją neatvyko.
„Nekomentuosiu, nenoriu politikuoti“, - vakar „Klaipėdai“ sakė A.Kliunka, paklaustas, kaip pats vertina R.Pakso skirtą apdovanojimą.
Jis taip pat nekomentavo, kodėl nenuėjo atsiimti valstybės apdovanojimo.
Prisiskambinti ir komentaro išgirsti nepavyko ir iš Jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo Jono Sąlygos. Valstybės apdovanojimo medikas sulaukė netrukus po to, kai jo vadovaujamoje ligoninėje gydėsi R.Pakso dėdė.
Siuntinėjo ratu
Prieštaringai visuomenės vertinami apdovanojimai sumaištį sukėlė ir pačioje prezidentūroje. Iš pradžių Prezidento kanceliarijos darbuotojai ilgai delsė viešinti R.Pakso pasirašytą dekretą, nes „šalies vadovas jį dar dailina“. Dabar nepavyksta sužinoti, kas teikė siūlymus apdovanoti konkrečius asmenis.
Šias peripetijas tiriančiai „Klaipėdai“ vakar Prezidento spaudos tarnyba nurodė kreiptis į patarėją Sigutį Jačėną. Jis turįs gerai žinoti visas aplinkybes.
Valstybės tarnyboje antrus metus dirbantis pramogų specialistas S.Jačėnas ilgai netrukęs pasiuntė pas prezidentūros ordinų reikalų vedėją Zitą Andrijonienę. Ši paprašė kreiptis į prezidentūros kanclerį Andrių Meškauską. Kancleris pareiškė, jog į dienraščio klausimus turėtų atsakinėti Z.Andrijonienė, kuri turi visus sąrašus.
Antrąkart susiekus su ordinų reikalų vedėja paaiškėjo, kad ji skubiai išvykusi - išvežiojanti ordinus. Moteris pažadėjo, kad netrukus į redakciją paskambins kanclerio sekretorė ir atsakys į visus klausimus. Tačiau tai liko tik pažadas.
Piktino kolegos
Tiesa, vieną klausimą prezidentūros darbuotoja visgi paaiškino. Pasirodo, Valstybės apdovanojimų įstatymas leidžia šalies vadovui apdovanojimus skirti ir be valstybės institucijų bei pareigūnų teikimo. „Žinau, kad Gintarui Tomkui („Respublikos“ vyr. redaktoriaus broliui - red.) apdovanojimą Prezidentas skyrė be teikimo“, - vieną pavyzdį prisiminė Z.Andrijonienė.
Pokalbio metu moteris ne kartą save vadino technine darbuotoja ir piktinosi Prezidento spaudos tarnyba, kuri savo darbą perkelianti kitiems. Tarnautojos nuomone, vertėtų pasidomėti, „už ką jie (Prezidento spaudos tarnyba - red.) gauna algą“.
Nepaisant didelių pastangų, vakar taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas R.Paksui rekomendavo apdovanoti prieštaringai vertinamus asmenis.
Paralelių nemato
Apdovanojimo ceremoniją stebėjęs liberaldemokratas Dailis Alfonsas Barakauskas sakė, jog „žmogus turi teisę būti pripažintas ir gauti apdovanojimą“.
Seimo nario nuomone, nėra jokių paralelių tarp šių apdovanojimų ir paramos R.Paksui. „Buvo suformuota komisija, kuri atrinko labiausiai nusipelniusius“, - kandidatų atranką paaiškino D.A.Barakauskas.
Pastebėjus, kad kai kurie asmenys apdovanoti asmeniniu Prezidento sprendimu, liberaldemokratas pareiškė laikąs „tokį klausimą nekorektišku“.
Kyla klausimų
Naujajai sąjungai priklausanti Seimo narė Nijolė Steiblienė sakė, kad apie apdovanojimus jai nemalonu kalbėti. „Anksčiau nebuvo mados žiūrėti, ką Prezidentas apdovanojo. O dabar visais klausimais - klaustukai. Ta institucija (prezidentūra - red.) nuolat suteikia peno (kalboms - red.)“, - dienraščiui tvirtino Seimo narė.
N.Steiblienė sakė esanti tikra, jog tarp apdovanotųjų yra tikrai to nusipelniusių asmenų. Tačiau dėl kitų pavardžių „tam tikras interpretacijas šia tema galima daryti“.
Siūlė pasveikinti
Socialdemokratas Valentinas Greičiūnas nė dėl vieno apdovanojimo sakė nesulaukęs nei klausimų, nei derinimų. „Kaip žmones aš juos labai gerbiu. Kitas dalykas - nelabai gražus sutapimas. Jei apdovanotų kitas Prezidentas, niekam nekiltų įtarimų. O dabar nei šiaip, nei taip“, - apie apdovanojimų sulaukusius R.Pakso rėmėjus ir bendražygius sakė klaipėdietis Seimo narys.
V.Greičiūnas taip pat sutinkąs su nuomone, jog šalies vadovas galįs valstybės apdovanojimus panaudoti asmeniniams interesams.
Seimo narys taip pat apgailestavo, kad keblioje padėtyje atsidūrė ir apdovanotieji. „Visokiais įtarinėjimais juos pastatė nei į šiokią, nei į tokią padėtį. Bet ką padarysi, juos belieka tik sveikinti“, - atsiduso socialdemokratas.
Sieja su apkalta
Seimo liberalų ir centro frakcijos seniūnas E.Masiulis sakė nemanąs, jog Prezidento dekreto dėl apdovanojimų teisėtumas bus tiriamas taip pat, kaip tirtas dekretas dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui.
Tačiau politikas neatmetė galimybės šį R.Pakso žingsnį įvertinti. „Manau, šis aspektas bus paliestas finalinėje apkaltos stadijoje įrodinėjant, kad Prezidentas supainiojo privačius interesus su viešaisiais“.
E.Masiulio nuomone, valstybės apdovanojimų skyrimas prieštaringai vertinamiems asmenims galėtų papildyti R.Pakso nuodėmių sąrašą.
Seimo specialioji tyrimo komisija šiandien ketina nuspręsti, ar kaltinimai Prezidentui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo yra pagrįsti. T.y. ar yra pagrindas R.Pakso apkaltai.