Direktoriaus teigimu, Vyriausybė nesirūpina neatlygintinos donorystės skatinimu, nors Sveikatos apsaugos ministerija jau yra parengusi savanorių, nemokamai duodančių kraujo, rėmimo programą, kurios neskubama patvirtinti.
"Lietuvos kraujo centrai ieško rėmėjų, su kurių pagalba skatina geranoriškai nusiteikusią visuomenę. Iš bendrų Klaipėdos kraujo centro lėšų perkame šokoladukus. Girdėjau, kad sostinės kraujo centras kartais rengia vienkartines akcijas ir savanoriams dalija pakvietimus į kino teatrą ar koncertą", - teigė B.Pliuškys.
Vilniaus kraujo centro Donorų skyriaus vedėja Daiva Ruzgienė patvirtino, jog kartais savanoriams donorams jie dovanoja kvietimus į Filharmonijoje rengiamus koncertus ar kino filmus. Tačiau tai - viso labo tik pavienės akcijos. Jokių sutarčių su šiais geranoriškais rėmėjais nėra.
Vilniečiai, kaip ir jų kolegos uostamiestyje, savarankiškai ieško galinčiųjų paremti neatlygintiną donorystę, nors šiuo reikalu turėtų susirūpinti Vyriausybė.
B.Pliuškio teigimu, aktyviausi donorai, davę kraujo keturiasdešimt kartų, galės pretenduoti į valstybinę pensiją, siekiančią beveik 600 litų. Tačiau užsitarnauti tokią pensiją galima tik per 10 metų donoravimo.
Gydytojas paneigė specialistų svarstymus, esą 10 metų davusiam kraują žmogui gali sušlubuoti sveikata. Jokių atvejų apie tai jis negirdėjęs. Kita vertus, duodant kraują tokiu dažnumu, koks yra nustatytas dabar, pakenkti donoro organizmui neįmanoma.
B.Pliuškys apgailestauja, jog visame pasaulyje kraujo donorystę skatinanti Raudonojo Kryžiaus draugija Lietuvoje neišgalinti atlikti tokio darbo, nes jam taip pat neturinti lėšų ir paramos iš valstybės.
"Kol kas kraujo mums netrūksta, bet situacija vis tiek bus keičiama, nes neatlygintiną donorystę turi skatinti ne Kraujo centrai iš bendrųjų savo lėšų, o valstybė, kurios piliečiai geranoriškai gaišta savo laiką ir dalyvauja pilietiškumo akcijose", - mano B.Pliuškys.