"Jei sutiktume su tokiomis kalbomis, paniekintume ir įžeistume tuos, kas, vadovaudamiesi sąžinės balsu, ne tik nepakluso prievartai, bet ir, rizikuodami savo ir artimųjų gyvybėmis, gelbėjo pasmerktuosius", - sakė G.Dalinkevičius. Rašytojas Markas Zingeris apgailestavo, kad sunkiomis to meto aplinkybėmis vis dėlto mažai pasigirdo protesto balsų.
Pasak jo, "šiuolaikinė visuomenė į to meto įvykius turėtų žvelgti atvirom akim, deramai pasmerkdama genocido vykdytojus. Visų pirma tą turėtų atlikti didelį moralinį autoritetą visuomenėje turintys žmonės".
Priminęs, kad pirmomis karo dienomis Kaune įvyko du pogromai - Vilijampolėje ir "Lietūkio" garaže, M.Zingeris sakė, kad jei pirmasis dar gali būti aiškinamas nacių inspiracijomis, tai kitiems išpuoliams nėra ir tokios dingsties, juolab, kad atmosfera dar prieš prasidedant karui kaitino Berlyne įsikūrusio Lietuvių aktyvistų fronto atsišaukimai.
"Netapsime pilnaverte visuomene, jei užuot įsisąmoninę tų dienų įvykių esmę, leisimės paveikiami manipuliacijų", - kalbėjo rašytojas.
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Alfonsas Edintas teigė, kad jam kaip lietuviui ir istorikui svarbu išsiaiškinti tų dienų įvykius ištakas, atsižvelgiant į visuomenės raidą, katalikų bažnyčios įtaką, jaunosios kartos auklėjimą šeimoje.
Pagrindinę pranešimo dalį mokslininkas ir diplomatas skyrė nacių represinių institucijų pastangoms skatinti antižydiškus išpuolius Kaune. Šiais veiksmais siekta vaizduoti, kad viskas vykę vietos gyventojų iniciatyva, kartu įbauginant žydus, kad šie nesipriešindami keltųsi į getą.
Mokslininkui oponavęs žurnalistas Saliamonas Vaintraubas, ruošiantis knygą "Garažas", įvardino daugelį spontaniškų išpuolių, vykusių dar vokiečiams neatėjus. "Jau pirmomis karto valandomis atmosferoje tvyrojo pogrominės nuotaikos", - sakė jis.