JAV laikraštyje "Baltimore Jewish Times" rašoma, kad labiausiai Vilniaus žydų kvartalo atstatymui nepritaria Lietuvos žydų bendruomenė, kuri istorijos atkūrimui skirtus pinigus prašo atiduoti 5 tūkstančiams Lietuvoje gyvenančių žydų.

Pirmas žingsnis, įgyvendinant Vilniaus žydų istorinio kvartalo būdingų fragmentų atkūrimo programą - istorinio žydų kvartalo atkūrimas Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankirtoje. Šį, apie 10 milijonų litų kainuojantį projektą, įgyvendins valstybinės žemės sklypo nuomos aukcioną laimėjusi bendrovė "Junesta".

Bendrovė "Junesta" privalės restauruoti ir pritaikyti pastatų rūsius, atstatyti ir atkurti nugriautą valdos užstatymą pagal ikonografinę, istorinę ir archeologinę medžiagą. Atkuriamų pastatų paskirtis - gyvenamoji su komercinės paskirties patalpomis pirmame aukšte.

Atkurtame kvartale dalį patalpų, kurios bus panaudotos Vilniaus žydų kultūros paveldui atgaivinti, bendrovė neatlygintinai perduos Vilniaus miesto savivaldybei.

"Mes labai varginga žydų bendruomenė, todėl šie pinigai galėtų padaryti daug gero paremiant mūsų narius ir kultūrines programas", - straipsnyje cituojamas Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Pasak straipsnio, S.Alperavičius mano, kad dalis istorinio kvartalo atkūrimui skirtų lėšų galėtų būti panaudota išleisti vadovėlius holokausto švietimui, nes buvusiose sovietų bloko valstybėse stiprėja antisemitinės nuotaikos.

Atkuriant istorinį žydų kvartalą vėliau ketinama atstatyti ir XVII amžiaus Vilniaus Didžiąją sinagogą. Minėtame "Baltimore Jewish Times" straipsnyje Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas abejoja, ar Lietuvos žydams reikia naujos sinagogos.

Tačiau S.Alperavičius teigė, kad žydų bendruomenė nėra prieš istorinio kvartalo atstatymą. "Aš tik manau, kad Didžiąją sinagogą būtų galima įamžinti kitu būdu, o ne atstatymu, kas kainuotų labai daug pinigų. Reikia atidžiai galvoti, kaip panaudoti pinigus", - sakė S.Alperavičius,

Pasak minėto "Baltimore Jewish Times" straipsnio, Lietuvos žydų bendruomenė taip pat nuogąstauja, kad buvusio žydų geto vietoje gali įsikurti pasilinksminimo vietos. "Mes negalime sutikti, kad toje vietoje, kur buvo getas, įsikurtų naktiniai klubai, restoranai ir barai", - sakė S.Alperavičius.

Sutartį dėl Vilniaus žydų istorinio kvartalo būdingų fragmentų atkūrimo sostinės savivaldybė ir Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondas pasirašė pernai. Anot savivaldybės, šiuo projektu nesiekiama atkurti buvusių nuosavybės teisių į žemę ar pastatus senamiestyje.

Vilnius prieš Antrąjį pasaulinį karą garsėjo kaip vienas reikšmingiausių Europoje jidiš kultūros centrų.