"Nėra tokio grafiko, kad Lietuva turėtų išvesti savo karius iš Afganistano. Situacija nėra paprasta visame Afganistane, bet latviai, estai atlieka misiją karštesniuose taškuose. O dėl tų naujausių išpuolių tikrai nebus priimami karštligiški sprendimai imti ir staiga išvesti savo karius. Reikia mąstyti, kaip sustiprinti saugumo kontrolę, pasinaudoti pačių afganų pajėgomis",- Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas "Vakarų ekspresui" teigė, kad atsakomybė už saugumo užtikrinimą Afganistane vietos valdžiai turi būti perduota 2014 m.
Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Juozas Olekas teigė, jog kalbos apie tai, kad reikėtų baigti misiją Afganistane, tarp sąjungininkų jau prasidėjo.
"Akivaizdu, kad tenykštė visuomenė subrendo pasipriešinimams, ji pamatė, kad svetimšaliai ar nenori, ar negali padėti. Tai ypač liečia Lietuvą - neturime nei žmogiškųjų, nei finansinių resursų atkurti provinciją, kuri užima pusės mūsų šalies dydžio teritoriją, gyvena 700 tūkstančių žmonių. Padėti keliems šimtams kaimų nereiškia tą patį padaryti ir visoje provincijoje",- sako Egdūnas Račius, islamo tyrinėtojas, politologas.
"O ko siekia Lietuva? Viena vertus, norima pademonstruoti, kad esame patikima NATO narė, turime gerą kariuomenę. Bet jei mūsų šalis bando demonstruoti save kaip donorę, turinčią žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kuri gali atgaivinti Goro provinciją... Nėra tokių resursų. Blogai ir tai, kad Lietuva toje misijoje nesugebėjo sutelkti platesnio kitų pasaulio valstybių dėmesio, pritraukti partnerių," - teigė dienraščiui politologas.
Zigmas Stankus, Afganistano karo veteranas, tvirtina: "Mūsų politikai kvailai kalba, kad lietuviai kariai Afganistane yra gerbiami, mylimi. Afganai net neįsivaizduoja, kas ta Lietuva ir kur ji yra, nes ten pilna beraščių žmonių. Afganistane visada ramu yra tik sąlyginai. Neužmirškime, kad jie yra paskelbę šventąjį karą, tad mes ten esame svetimi."