Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Rūta Žiliukaitė išaugusį nepakantumą homoseksualams laiko su homoseksualų paradu susijusių diskusijų pasekme. R. Žiliukaitė pastebi, kad po 2005 m. atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos matyta nedidelė tendencija, kad nuostatos homoseksualų atžvilgiu tarsi tapo nuosaikesnės.
„Kita vertus, kada bežiūrėtume į Lietuvos duomenis, matome aiškią tendenciją – vyraujanti visuomenės nuostata homoseksualių asmenų atžvilgiu Lietuvoje labai neigiama. Tuo aspektu vienareikšmiškai labai skiriamės nuo kitų Europos šalių. Pas mus mažiausiai 8 iš 10 mano, kad homoseksualumas niekada nėra pateisinamas. Tuo aspektu Lietuva lieka mažų mažiausiai viena homofobiškiausių visuomenių Europoje“, - sakė mokslininkė.
R.Žiliukaitės teigimu, trūksta adekvataus reiškinio supratimo. Jos nuomone, kitose šalyse žmonės dažniau mato paradus, yra apsipratę ir suvokia tam tikrą skirtumą tarp realios ir socialiai sukonstruotos grėsmės.
Gegužę Vilniuje vykusio homoseksualų parado istorijoje mokslininkė išskiria du dalykus - siekį turėti paradą ir agresyvią, su fiziniu smurtu susijusią visuomenės reakciją. Pasak R. Žiliukaitės, nors žmonės turėjo galimybę eitynių nematyti, tačiau pasirinkta smurtinė agresyvi reakcija.
„Tai turėtų sukrėsti analizuojant, kaip tokie procesai įmanomi brandžioje demokratinėje visuomenėje ir kiek visuomenė brandi“, - teigė VU dėstytoja. Jos teigimu, agresija prieš kitoniškumą nedera su modernia visuomene.
R.Žiliukaitės nuomone, eitynių istorijoje trūko civilizuotumo aspekto. „Dėl religinių, kitų įsitikinimų mes galime turėti savo nuostatas, tačiau turime suprasti, kad niekas nevaržo mūsų pasirinkimo teisės auginti ir ugdyti savo vaikus pagal tas nuostatas. Eitynės to nepažeidžia“, - kalbėjo pašnekovė.
Sociologės manymu, svarbus adekvatus problemos supratimas: pokyčių sulauksime, kai bus pastangų kaip įmanoma adekvačiau nušviesti homoseksualumo reiškinį, kai bus dialogas.
S.Simonko: eitynės suveikė kaip tos nuomonės katalizatorius
„Viešojoje erdvėje tiesiog sukelta isterija klausiant, ar informacija apie homoseksualumą neigiamo pobūdžio, ar ne. Jeigu žmonės neturėjo savo nuomonės, tai viešas diskursas padarė žalą visuomenės nuomonei – žmones įtikino, kad tai neigiama informacija“, - įsitikinęs V. Simonko.
V.Simonko manymu, eitynių tema neturėjo pozityvios informacijos atsvaros. Taip viešojoje erdvėje karą laimėjo nepakantūs politikai. Jis atkreipė dėmesį į nevaržomus homofobiškų politikų pasisakymus. „Neseniai žiūrėjau Petro Gražulio pasisakymą vienoje laidoje. Nuoširdžiai noriu pasakyti – pasibaisėjau, kad tokie homofobiniai pareiškimai gali nevaržomai lietis iš ekrano. Tai žiūri ir jaunimas, ir suaugę žmonės. Tai irgi skatina nepakantumą“, - teigia LGL vadovas.
Viešojoje erdvėje jis pasigenda asmenų, pasisakančių už homoseksualų teises. V. Simonko meta akmenį ir į Bažnyčios daržą. „Bažnyčios retorika nesikeičia – ir Europoje, ir Lietuvoje reguliarūs hierarchų pasisakymai apie tai, kad homoseksualumas – netoleruotinas veiksmas. Paskutiniu metu tai pasidarė vos ne valstybės politika, nes per skirtingus įstatymus vienaip ar kitaip inkorporuota“, - mano V. Simonko.
Jis atmeta dažnai girdimus priekaištus, kad homoseksualai reikalauja išskirtinių teisių. Esą visuomenė gyvena heteronormatyviame pasaulyje, kur sistema pritaikyta heteroseksualiems žmonėms, o jeigu žmogus savyje atranda homoseksualumą, nebijo apie tai prisipažinti, susiduria su problema – netelpa į sistemą.
„Mes reikalaujame tų pačių teisių, kurias turi heteroseksualai“, - aiškina jis.
Pasak V.Simonko, tiek valdžios, tiek visuomenės ar nevyriausybinių organizacijų atstovai akcentuoja švietimo būtinumą. „Švietimo nėra ir artimiausiu metu nebus. Todėl, kad konservatoriai ir jiems prijaučiantys priėmė Nepilnamečių įstatymą. Kur paaugliams kalbėti apie toleranciją? Logiškiausia mokyklose. Tačiau nuo to laiko, kai priimtas įstatymas, draudžiantis kalbėti apie toleranciją mažumoms, apie kokį švietimą mes galime kalbėti?“, - retoriškai klausė pašnekovas.
LGL lyderis tvirtina, kad Lietuvoje susiformavo institucinė homofobija. „Kai sistema veikia prieš mus, ji ir pasiekia savo rezultatų. Dabar turime tai, ko labai troško konservatoriai ir jiems prijaučiančios visuomenės grupės. Mūsų oponentai gali dabar džiaugtis – jie pasiekė savo tikslą. Ne „Baltic Pride“ tai padarė – eitynės tebuvo galimybė tai išryškinti, o problema ir visa tiksinti bomba buvo užprogramuota gerokai anksčiau, kai į valdžią atėjo konservatoriai“, - kalbėjo V. Simonko.