Konstitucinis Teismas trečiadienį pradėjo viešą posėdį, kuriame nagrinėja Seimo kreipimąsi dėl apkaltų Krikščionių partijos frakcijos nariams A. Sacharukui ir L. Karaliui. Pirmojoje posėdžio dalyje Seimui atstovaujantys pareiškėjai nurodė Seimo kreipimosi priežastis ir pagrindus, o antrojoje – apklausiami patys politikai bei jų atstovai Vygantas Barkauskas ir Saulius Žentelis.
Pirmasis apklaustas L.Karalius
Pirmasis apklaustas L. Karalius, šių metų sausio mėnesį išvykęs į poilsinę kelionę ir nedalyvavęs pratęstos Seimo sesijos posėdžiuose. Teisėjas R. Urbaitis domėjosi, kuriam laikui parlamentaras L. Karalius planavo kelionę, kada jis sužinojo apie pratęstą Seimo sesiją.
Politikas, atsakydamas į klausimus, aiškino, jog poilsinę kelionę planavo tarp eilinių Seimo sesijų ir ketino išvykti mėnesiui. L. Karaliaus teigimu, apie pratęstą sesija sužinojo prieš pat Kalėdas: gruodžio 19-21 d. – politikas tikslios datos sakė neprisimenąs. Į to paties teisėjo klausimą, jog prieš išvykdamas turėjo dvi pasirinkimo galimybes – išvykti ir nedalyvauti parlamento posėdžiuose arba neišvykti ir turėti nuostolių – parlamentaras atsakė su tuo sutiko, bet tikino ketinęs sugrįžti iki sesijos pradžios.
„Sakykite, žinodami, kad Seimo sesiją jau pratęsta, jūs išvykstate į kelionę, esate nusipirkę bilietus ir turėjote dvi pasirinkimo galimybes – atsisakyti kelionės ir turėti tam tikrų nuostolių arba dalyvauti Seimo posėdžiuose. Jūs pasirinkote išvykti į kelionę. Prašom pasakyti (jau aš pats atsakiau už jus), ar leidimą Seimo valdybos jūs gavote ir ar kreipėtės dėl leidimo išvykti, tai yra nedalyvauti posėdžiuose“, - parlamentaro klausė teisėjas.
Tačiau L. Karalius aiškino, jog išvykstant tarp Seimo sesijų ir už savo lėšas, jo žiniomis, valdybos leidimo nereikia. Teisėjui papildžius klausimą, kad politikas jau žinojo apie būsimus posėdžius, kuriuos gali tekti praleisti, mat kelionė suplanuota mėnesiui, L. Karalius teigė, jog kreipėsi į dvi kelionių agentūras, prašydamas padėti gauti ankstesnius grįžimo bilietus iki Seimo sesijos pradžios.
„Išvykdamas į kelionę aš tikėjausi, kad gausiu tokią informaciją jau kelionės metu, gausiu bilietus ir man pavyks grįžti iki sesijos pradžios. Išvykdamas į kelionę aš tikrai tikėjau, kad man pavyks grįžti ir dalyvauti pratęstoje sesijoje“, - kalbėjo politikas.
Turėjo bilietą tik į vieną pusę?
Vis tik teisėjas neatlyžo ir domėjosi, kodėl prireikė stengtis grįžti anksčiau, jei sutartyje su kelionių organizatoriumi „Tez-Tour“ numatoma normali grįžimo data – 2010 m. sausio 13 d., 21 val. 55 min. R. Ubaitis taip pat pridūrė, kad dokumentuose nurodoma, jog L. Karalius neatvyko į numatytą skrydį Bankokas-Vilnius sausio 13 d. 13 val. 50 min.
Parlamentaras dėstė, jog kelionę užsakinėjo ne tiesiogiai iš šios, o iš kitos agentūros ir jam esą buvo paaiškina, kad perkant bilietą į užsakomąjį kelionių agentūrų reisą sistema automatiškai skaičiuoja dviejų savaičių kelionės trukmę.
„Kadangi aš užsakinėjau kelionę ilgesniam laiko tarpui, grįžimo bilietas po automatinio užsakymo buvo anuliuotas ir planuojamas grįžimas buvo vėlesniam laikui. Todėl toje sutartyje grįžimo data matoma sausio 13 d., nors atgal grįžimo bilietas nebuvo nupirktas“, - aiškino L. Karalius, patikslinęs, jog bilietą turėjo tik į vieną pusę.
Byloje yra ir tiesioginio bendrovės „Irmusta“ raštas, kuriame teigiama, kad, kelionių organizatoriaus žiniomis, L. Karalius į skrydį sausio 13 d. nenuvyko. Dėl šios priežasties teisėjas R. Urbaitis klausė politiko, ar iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad planavęs kelionę mėnesiui ir žinodamas, kad sausio 13 d. negrįš, mat turėjo bilietą į vieną pusę, jis nutuokė negalėsiąs grįžti į darbus Seime.
Tačiau L. Karalius su tokiu teiginiu nesutiko, taip pat pasakojo neatsimenąs, ką tiksliai pasakojo interviu pramogų žurnalui „Žmonės“, kurio turinį pats peržiūrėjo dar prieš jį publikuojant. Šiame interviu jis teigė, kad nespėjo į lėktuvą, nes neatvyko autobusas, be to, pasakojo, kad frakcija svarbiais klausimais balsuoja vieningai, tad jis savo balsavimo teisę patikėjo jai. Parlamentaras taip pat interviu svarstė, kad Seime tokie balsavimai vyksta nuolat, o tokiose šalyse, kaip Australija, tai netgi įteisinta.
L.Karalius apkaltos sulaukė praleidęs posėdžius
Apkaltos procesas L. Karaliui pradėtas už tai, kad šių metų sausio mėnesį jis keliavo po Pietryčių Aziją, nedalyvavo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose, neleistinai naudojosi diplomatiniu Seimo nario pasu, neatsakingai paliko balsavimo kortelę ir sudarė sąlygas ja pasinaudoti frakcijos kolegai A. Sacharukui. Maža to, dangstydamas savo nedalyvavimą posėdžiuose L. Karalius teikė klaidinančius paaiškinimus.
L. Karalius dėl savo kelionių praleido sausio 13, 14, 19, 20 ir 21 d. plenarinius Seimo posėdžius bei sausio 15 ir 20 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kuriam politikas priklauso, susitikimus.
Pavyzdžiui, L. Karaliaus padėjėja Viktorija Vaičiulienė parlamentinį Sveikatos reikalų komitetą informavo, jog sausio 15 d. Seimo narys negalės dalyvauti posėdyje dėl nenumatytos išvykos į Klaipėdą, o sausio 20 d. – dėl tėvo ligos. Remiantis skambučių išklotinėmis, V. Vaičiulienė sausio 12 d. nesėkmingai skambino L. Karaliui į Tailandą bei siuntė trumpąją žinutę, o L. Karalius liudydamas apkaltos komisijai iš pradžių teigė, kad su savo padėjėja nebendravo, o vėliau parodymus keitė.
Konstitucinio Teismo posėdyje L. Karalius jau aiškino, kad tokio turinio laiškai radosi dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo – esą neturėdama platesnės informacijos jo padėjėja padarė prielaidas, jog parlamentaras lankosi Klaipėdoje bei slaugo tėvą po operacijos.
Pats L. Karalius su savo padėjėja telefonu susisiekė sausio 20 d., o klausiamas, kodėl taip vėlai ėmė domėtis susidariusia situacija, politikas sakė buvęs „įvairiose vietose“, kuriose susisiekti telefonu neįmanoma.
A.Sacharukas balsavo už L. Karalių
Kitam Krikščionių partijos nariui A. Sacharukui apkalta inicijuota dėl to, kad politikas daug kartų sąmoningai balsavo už L. Karalių, melavo nežinojęs apie balsavimo sistemos veikimą, klastojo dokumentus, galimai neteisėtai įgijo, laikė ir naudojo kolegai priklausiusį dokumentą. Už dokumentų ir balsavimo klastojimą parlamentaras gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, apkaltos komisija dėl to yra nutarusi kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
A. Sacharukas sausio 14 ir 19 d. plenariniuose posėdžiuose už L. Karalių jo kortele balsavo 11 kartų. Pats politikas anksčiau aiškino, kad vienais atvejais supainiojo savo ir kolegos kortelę, kitais – kad už L. Karalių iš savo darbo vietos balsavo norėdamas įsitikinti, ar apskritai egzistuoja tokia techninė galimybė, nes esą anksčiau buvo informuotas, kad tai nėra įmanoma.
Komisija nustatė, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki šių metų sausio A. Sacharukas už save ne iš savo darbo vietos balsavo 55 kartus, vadinasi, negalėjo nežinoti, jog Seimo narys tikrai gali išreikšti valią aktyvavęs balsavimo kortelę ne savo darbo vietoje.
Vis dėlto apkaltos komisijai nepavyko įrodyti, kad L. Karalius ir A. Sacharukas veikė susitarę siekdami paslėpti L. Karaliaus nedalyvavimą posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.
Apkaltą inicijavo oponentai
Konstituciniame Teisme parlamentui atstovauja Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Kęstutis Masiulis, nors antradienio posėdyje pastarasis politikas nedalyvavo. Parlamentui taip pat atstovauja Seimo kanceliarijos Teisės departamento Valstybinės teisės skyriaus vyresnieji patarėjai Edvinas Mušinskis bei Pranas Žukauskas.
Į Konstitucinio Teismo posėdį atvyko A. Sacharukas bei L. Karalius, taip patjų advokatai Vygantas Barkauskas ir Saulius Žentelis.
Kaip specialistai kviesti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Seimo kancleris Jonas Milerius, Užsienio reikalų ministerijos (URM) Konsulinio departamento direktorius Vytautas Pinkus.
Liudytojais bus kviečiami parlamentaras Algimantas Salamakinas, Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Jurgis Bridžius, Seimo posėdžių sekretoriato Posėdžių rengimo poskyrio vyresnysis specialistas Arūnas Glavickas, Seimo nario L. Karaliaus padėjėja-sekretorė V. Vaičiulienė.
Taip pat kviesti bendrovės „Irmusta" direktorė Irena Ozerdem, kelionių organizatoriaus „Tez-Tour" direktorius Aleksandras Sukovas, bendrovės „BPC Travel" direktorius Gvidas Aukštuolis, žurnalo „Žmonės" vyriausioji redaktorė Daina Žemaitytė-Lingienė, to paties žurnalo žurnalistė Laisvė Radzevičienė, kiti žurnalistai.
Jei Konstitucinis Teismas pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl Seimo nario mandato panaikinimo. Tokiam sprendimui priimti reikia 85 parlamentarų balsų.
Apkaltą dviems Seimo nariams inicijavo apie pusšimtis parlamentarų, tačiau pagrindiniais iniciatoriais laikomi Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai. Anksčiau L. Karalius ir A. Sacharukas priklausė šiai partijai, tačiau jų keliai išsiskyrė, kai parlamente „prisikėlėliai“ skilo, o atskilėliai sukūrė iš pradžių „Vienos Lietuvos“, vėliau Krikščionių partijos frakciją.