Nepritarimą tokiam projektui anksčiau yra pareiškusi ir Vyriausybė, o socialinių reikalų ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė aiškina, kad darbo laiko apskaita mokant pašalpas būtų pernelyg sudėtinga.
Šiuo metu mokant motinystės ar tėvystės pašalpą atsižvelgiama į pajamas – jei asmuo turi draudžiamųjų pajamų, bet jos nesiekia jam priklausančios pašalpos dydžio, jam mokamas susidaręs skirtumas.
Socialdemokratas A. Sysas pasiūlė, kad vaikelio susilaukusi mama ar tėtis iki atžalai sukaks dveji metai galėtų dirbti ne visą darbo dieną ir jam ar jai būtų mokama dalis priklausančios pašalpos. Remiantis pasiūlymu, tokia teisė atžalų turintiems tėvams priklausytų, jei asmuo, nesantis vaiko priežiūros atostogose, dvejus metus iki vaiko gimimo dirbo visą darbo dieną.
Tokiu būdu išeitų, kad motinystės arba tėvystės pašalpos dydis būtų siejamas ne su turimomis pajamomis, o su faktiniu darbo laiku.
Pavyzdžiui, jei pašalpos gavėjui priklausanti pašalpa siekia 2000 Lt, ir jis dirba 4 darbo dienas per mėnesį bei uždirba 1000 Lt, tai jam turėtų būti mokamas ne pašalpos skirtumas - 1000 Lt, kaip dabar, o tokia suma, kokia būtų apskaičiuota už 4 darbo dienas pagal jo gaunamą pašalpą (apytiksliai 2000 Lt per mėnesį = 100 Lt per dieną, taigi 4 darbo dienos = 400 Lt, todėl pašalpos dydis turėtų būti 2000 Lt - 400 Lt = 1600 Lt), ataip pat turėtų būti mokamas visas atlyginimas, t.y. šiuo atveju 1000 Lt, viso 1600 Lt pašalpos + 1000 Lt darbo užmokesčio = 2600 Lt).
Nors siūloma tvarka būtų naudinga mamoms ir tėčiams, tačiau politikas pripažįsta, kad teoriškai galėtų padidėti „Sodros“ išlaidos, nes dirbančiam ir uždirbančiam didelį darbo užmokestį asmeniui, turinčiam teisę gauti motinystės ar tėvystės išmoką, tektų mokėti beveik visą pašalpą.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministrė A. Morkūnienė sako, kad pašalpos siejimas su darbo laiku, o ne su gaunamomis pajamomis vestų nežinia kur, mat darbdaviai privalėtų pranešti, kiek laiko asmuo dirba, nebūtų aišku, kiek galima pasitikėti tokia informacija, be to, savarankiškai dirbantys asmenys patys privalėtų informuoti apie faktiškai dirbtą laiką.
„Darbdaviai dabar nedeklaruoja darbo laiko „Sodrai“, o tik darbo užmokestį, įmokas priskaičiuotas, tai reikėtų dar pareikalauti papildomos informacijos apie kiekvienos mamos ar tėčio, esančio vaiko priežiūros atostogose, dirbtą arba nedirbtą darbo laiką. Nes negali žinoti, keičiasi tokie dalykai – vieną mėnesį dirba, kitą – nedirba, tai iš visų reiktų sužinoti, kaip ten iš tikrųjų, ar dirba, ar nedirba ir kiek laiko dirba. Dabar yra paprasčiau, tiesiog jei įmokos skaičiuojamos nuo pajamų, jos matosi iš karto duomenų bazėje, kad tas žmogus, kuris yra priežiūros atostogose, gavo papildomų pajamų ir sistema veikia“, - DELFI aiškino A. Morkūnienė.
Jos teigimu, pritarus tokiam siūlymui didėtų administracinė našta, reiktų ne tik sužinoti, kiek laiko dirbta ar nedirbta, bet ir susumuoti pas skirtingus darbdavius dirbančių žmonių laiką.
„Čia imamas pats paprasčiausias tipinis atvejis, bet kiek gyvenime yra netipinių atvejų ir, deja, dėl tų netipinių teks visus tipinius irgi pratikrinti. Kitas dalykas, kaip minėta, Vyriausybės išvadoje, kad yra žmonių, kurie nedirba aiškaus normuoto laiko, savarankiškai dirbantys žmonės. Jie irgi moka įmokas ir turi teisę į motinystės (tėvystės) išmokas, bet neaišku, kaip su jų darbo laiku – jie patys turėtų tada pranešti, ar dirbo, ar nedirbo“, - pasakojo viceministrė.