„Bent jau aš labai abejočiau, kad verslininkai bando eiti į politiką vardan visuomenės interesų. Greičiausiai jie turi tam tikrų verslo interesų“, - DELFI teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Anksčiau partijas rėmė pinigais, dabar panūdo tapti politikais

Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje demokratinėje valstybėje, verslininkai laikomi viena iš daugelio interesų grupių, tuo metu politikų uždavinys – gebėti suderinti skirtingų visuomenės grupių poreikius, pasiekti kompromisą, tenkinantį kuo daugiau žmonių. Ir nors verslininkams nedraudžiama tapti politikais, tačiau iki šiol tokia praktika nebuvo dažna – verslas, kaip ir bet kuri kita interesų grupė, dažniausiai savo tikslų siekdavo per politines partijas ar politikus, vairuojančius valstybės vairą.

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas leidžia juridiniams asmenims ribotais kiekiais remti politines partijas, teisės aktai nedraudžia verslininkams teikti įvairių idėjų, raginti politikus priimti vienus ar kitus sprendimus.

Verslo įmonės neretai remia net po keletą politinių partijų, verslo galią siekti savų interesų puikiai liudijo ir 2003 m. istorija, kai „Rubicon group“ verslininkai, siekę Artūro Zuoko išrinkimo meru, bandė papirkti sostinės savivaldybės tarybos narį.

Tačiau artėjant 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimams dalis verslininkų paskelbė norį politikoje dalyvauti tiesiogiai.

Kauną valdyti panūdo „Viči“ įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis bei „Kauno grūdų“ savininkas Tautvydas Barštys, liberalų gretose greitai galime išvysti Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentą Robertą Dargį, o „Achemos grupės“ vadovas Bronislovas Lubys užsimena apie verslo ir partijų aljansą prieš 2012 m. Seimo rinkimus.

Beje, „Achemos grupė“ iki šiol buvo viena aktyviausių politinių partijų rėmėjų. Tarkime, Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje nurodoma, kad antrame šių metų ketvirtyje ši įmonių grupė 35 tūkst. Lt parėmė Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, 39 tūkst. Lt „Achemos grupė“ atseikėjo ir 2008 m. pradžioje.

A.Valinsko pavyzdys parodė, kad rinkėjai renka beveik bet ką

Tomas Janeliūnas
Politologas T. Janeliūnas teigia, kad verslininkai į politiką tiesiogiai galėjo pasukti dėl to, jog jaučia visuomenės nepasitikėjimą politinėmis partijomis, jų negebėjimą užsitikrinti autoriteto, silpnumą priimant sprendimus, mat vyriausybės paprastai būna koalicinės, be to, partijos valdžia turi dalintis su stipria prezidente.

„Kitas motyvas galėtų būti tas, kad kai kurie verslininkai dalyvaudami politikoje tiesiog tikisi gauti didesnės naudos savo kuruojamoms verslo sritims“, - svarstė mokslininkas.

Jo teigimu, verslo apsisprendimas tiesiogiai dalyvauti politiniame procese Lietuvos demokratijai nieko gera nežada, mat verslo interesai nebūtinai sutampa su viešaisiais interesais.

„Nieko gero tai negali žadėti, nes, akivaizdu, kad į šoną turėtų būti nustumti visuomenės interesai. Iš tikrųjų galima tikėtis, kad bus iškraipytos ir verslą reglamentuojančios sąlygos, nes greičiausiai bus bandoma suteikti pranašumą kažkokioms išskirtinėms sritims. Šiuo atveju verslininkų tiesioginis dalyvavimas politikoje tikrai demokratijai nieko gero nežada“, - teigė T. Janeliūnas.

Klausiamas, kokie procesai, jo nuomone, įvyko, kad verslas, paprastai viešai nedeklaruodavęs savo interesų ir tikslų siekęs per politikus, staiga nutarė lįsti dienos švieson, T. Janeliūnas svarstė, jog praėjusieji Seimo rinkimai atskleidė, kad gyventojai balsuoja ir už tuos žmones, kurie su politika paprastai neturi nieko bendra.

„Pasitikėjimą savo jėgomis tikriausiai sukūrė dabartinė situacija, kai į politiką patenka žmonės, kurie iš tiesų neturėtų būti politikoje. Ir visuomenė nebevertina politiko kaip profesijos, nebemano, kad politikos žmonėms reikalinga tam tikra reputacija, tam tikrų politikoje būtinų dalykų išmanymas. Gali būti, kad tokie precedentai rodo, jog išrinktu gali būti bet kas – svarbu tik tinkama rinkimų kampanija, pinigai ir tam tikras asmenybės žavesys“, - teigė politologas, priminęs, jog dabartinės kadencijos Seime esama žemos reputacijos parlamentarų, tačiau jie vis tiek parlamentarai.

J.Baranova: apsaugoti valstybę gali sustyguota valstybės valdymo sistema

Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filosofijos katedros profesorė Jūratė Baranova teigia, kad požiūris į turtingų žmonių dalyvavimą politikos reikaluose gali priklausyti ir nuo politinių pažiūrų, ir nuo laikmečio. Jos teigimu, politikos sociologas Maxas Weberis pasakytų, jog politikos profesionalas turi būti turtingas, kad nepriklausytų nuo algos bei gebėtų išlaikyti didesnį objektyvumą bei atsparumą pinigams, tuo tarpu kairiųjų atstovai turtą sieja su moraliniu blogiu.

Graikų filosofas Aristotelis, kuris oligarchiją, arba turtingųjų valdymą, laikė nukrypimu nuo aristokratijos, turtą vis tik laikė vienu iš trijų svarbiausių pradų, garantuojančių politinės santvarkos stabilumą.

„Aristotelis teigė, kad kilnus žmogus ir turi būti turtingas, nes dalydamasis turtu su kitais galės paliudyti savo galią. Pinigų kiekis, kurį turtingasis sugeba išdalinti netgi suteikia dorybei svarumo. Saikingos, mažos pinigų sumos išdalijimą Aristotelis vadina dosnumu, o didelės – iškilnumu. Mano galva toks turėtų būti turtingų verslininkų einančių į politiką tikslas – pasidalinti savo įgyta verslumo galia su bendrapiliečiais“, - svarstė filosofė.

Tačiau J. Baranova sako, kad apsaugoti valstybę nuo siaurų verslininkų interesų turi teisinė ir politinė valstybės valdymo sistema – jei ji puikiai sustyguota, bet kokie verslo bandymai daryti neleistiną įtaką politiniams sprendimams bus eliminuoti.

„Valstybės valdymo institucijos turi būti taip teisiškai sutvarkytos, kad teisė garantuotų socialinį teisingumą, nepriklausomai nuo to, kas ateina į valdžią. Tiesiog reikia kurti teisinę sistemą, garantuojančią socialinį teisingumą“, - teigė pašnekovė.