Prieš dvejus metus Estijos gynybos ministerija ėmėsi buvusios sovietinės karinės bazės rekonstrukcijos. Prie darbų, kainavusių beveik 250 mln. litų, prisidėjo ir NATO. Jos indėlis – trečdalis sumos.

„Kiekviena nepriklausoma valstybė privalo turėti oro uostą savo karinėms oro pajėgoms. Mes neketiname kelti grėsmės savo kaimynams. Sovietų laikais Estijoje buvo 14 karinių oro uostų, dabar tik vienas, kuris bus naudojamas tik ypatingiems atvejams“, – sako Estijos gynybos ministras Jaakas Aaviksoo.

Estijos Emario oro bazė, įsikūrusi 40 kilometrų nuo Talino, gali priimti krovininius lėktuvus ir būti naudojama kaip bazė NATO oro policijos misiją atliekantiems naikintuvams.

Lietuvos aukščiausi pareigūnai tikina nebijantys konkurencijos Zokniams.

„Konkurento nebus, taškų nusileidimui reikia. Zokniai buvo tam tikra investicija ir yra. Zokniai naudojami viso regiono aviacinei gynybai, tai yra centrinis taškas. Tad nemanau, kad mums reikėtų galvoti apie konkurenciją, atvirkščiai – yra bendradarbiavimas tarp valstybių“, – įsitikinusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Manau, kad estai vėluoja, džiaugiuosi, kad mes, trys Baltijos valstybės, turėsim infrastruktūrą. Ko mums trūksta mūsų šalyse – tai rimtos karinės infrastruktūros, kokią turi kitos NATO valstybės“, – sako Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Manau, kad tai NATO veiksmas, parodantis, jog NATO į Baltijos šalių saugumą žiūri rimtai. Vienos oro bazės turėjimas Baltijos šalyse, matyt, yra nepakankamas, geriausia turėti keletą, kuriose būtų galima planuoti priimti NATO sąjungininkų pajėgas“, – mano politologas Arūnas Molis.

Estijos Emario bazėje dar planuojama įrengti navigacinę įrangą ir pastatyti administracinį pastatą. Šiuos darbus planuojama baigti iki 2012-ųjų.