Ar dabar nesigailite paprašiusi valstybės jums skirti prezidento našlės rentą? – „Lietuvos rytas“ paklausė K.Brazauskienės. „Paprašiau laikydamasi Lietuvos įstatymų. A.Brazauskas – pirmasis miręs šalies prezidentas. Jo valstybinės laidotuvės, našlės statusas bus precedentas, kuriuo valstybė turėtų remtis ir ateityje“, – sako K. Brazauskienė.
„Aš visą gyvenimą, daugiau kaip 40 metų, dirbau. Ir tikrai dar galiu pati užsidirbti. Tačiau manau, kad prezidento našlės renta yra tam tikra prezidento institucijos dalis. Ir ji skiriama ne kaip pašalpa, o kaip pagarbos mirusiam prezidentui pareiškimas. Ar jos atsisakydama nepasirodyčiau arogantiška Prezidento įstatymo kūrėjų atžvilgiu?“, – klausia moteris.
„Mes su Algirdu buvome laimingi susituokę. Nekalbėdavome apie tai, kad reikėtų panaikinti jo bažnytinę santuoką ir tuoktis prie altoriaus. Abu supratome: kaip atrodytų, jei prezidentas imtų ir nubrauktų savo buvusį gyvenimą, savo pirmąją, bažnytinę, santuoką? Ar tai būtų gražu ir padoru prieš vaikus, anūkus? Ir Algirdas buvo tikintis, ir aš tokia esu. Suprantama, kad jei likimas būtų lėmęs kitaip, būtume susituokę ir bažnyčioje. Bet gyvenimas, ypač prezidento gyvenimas, yra daug sudėtingesnis negu tam tikros dogmos“, – pasakoja A.Brazausko našlė.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjas, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas profesorius Egidijus Kūris, „Lietuvos ryto“ paklaustas, kaip vertina kai kurių komentatorių svarstymus, kad K. Brazauskienė – ne prezidento, o tik premjero našlė, sakė:
„Pagal įstatymą taip nėra. Prezidentas A.Brazauskas mirdamas turėjo žmoną. Ji ir yra prezidento našlė, nes prezidentas mirė būdamas santuokoje su ja. Visur pasaulyje, taip pat ir pagal mūsų teisę, našliais laikomi tie, kurie buvo santuokoje su velioniu tada, kai jis ar ji mirė, o ne tie, su kuriuo ar kuria ankstesnė santuoka buvo nutraukta.“