Dar daugiau – gilias tradicijas Lietuvoje turinčių Užgavėnių ir Sekminių nėra net atmintinų dienų sąraše.
Prašoma atsigręžti į realybę
Jau tris dienas žmonės internete gali pasirašyti po peticija, kuria prašoma per lietuviams svarbias Kūčias ir Vėlines įteisinti laisvadienius.
„Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė dvi senosios lietuvių kalendorinės šventės – Vėlinės ir Kūčios, kurios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Vis dėlto dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios nėra įrašytos net į atmintinų dienų sąrašą.
Vėlinės lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 2 d. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir etimologiškai tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Vėlinių negali pakeisti atneštinį pavadinimą įgavusi Visų šventųjų šventė, švenčiama lapkričio 1 d. Istorinių šaltinių duomenimis, mūsų protėviai švęsdavę Vėlines bent porą savaičių. Ir šiais laikais žmonės kapus lanko ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją, dažnas vyksta į atkampiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis. Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių“, - rašoma peticijoje.
Anot D. Urbanavičienės, ši diena paskelbta laisvadieniu Belgijoje, Liuksemburge, Estijoje (tiesa, bent jau pastarojoje šalyje lapkričio 1-oji nėra laisvadienis). Tuo tarpu per Kūčias nedirbama bent dešimtyje Europos šalių.
Peticijos autorė teigia, kad Kūčios pagal lietuvių papročius yra itin svarbi šventė – tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Iki Kūčių stengiamasi grąžinti skolas, su visais susitaikyti, apvalyti ne tik savo dvasią, bet ir kūną (seniau būtinai prieš vakarienę išsiprausdavo pirtyje), gyvenamąją vietą (tai pagrindinis metuose namų tvarkymo ir švarinimo laikas, panašiai elgdavosi tik prieš Velykas). Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykusieji jos nariai, prisimenami mirusieji.
„Toks senas ir gyvybingas Kūčių paprotys išskiria Lietuvą iš kitų šalių, tai yra didžiulė mūsų dvasinio paveldo vertybė, kurią privalome saugoti ir rūpintis jos tęstinumu. Norint tinkamai surengti šventę, reikia daug laiko, todėl nemažai žmonių (ypač moterų) tą dieną oficialiais ar neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena. Beje, kai kurios Europos valstybės taip pat oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį jau nuo gruodžio 24 dienos ir švenčia daugiau kaip 6 dienas), dėl to Lietuvos apsisprendimas paskelbti Kūčias švenčių diena nebūtų išskirtinis“, - teigiama peticijoje, kurią per nepilnas tris dienas pasirašė jau daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Dalis palaikančiųjų šią idėją pažymėjo, kad balsuoja ne už dar dvi laisvas dienas, bet už pagarbą tradicijai.
Švenčių sąraše – daug keistenybių
„Lietuva yra ratifikavusi UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kuri skatina saugoti ir tradicijas. Tai įpareigojimas ir priminimas valstybei, kad ji privalo globoti savo tradicines šventes. Taigi švenčių sąrašas turėtų sutapti su dienomis, kurias žmonės iš tiesų švenčia, tačiau dabartinis sąrašas atrodo keistai – valstybinės šventės, gegužės 1-oji, o tradicinių kalendorinių švenčių vos kelios.
Vėlinės – labai sena lietuviška tradicija, todėl įteisinti dvi laisvas būtų optimalus variantas. Daugybė žmonių vyksta prie artimųjų kapų, susitinka su giminėmis ir neretai jiems būna labai sunku tą pačią dieną grįžti. Jei jau valdžios atstovams būtų gaila duoti dvi laisvas dienas, tuomet logiškiau būtų rinktis lapkričio 2-ąją, kadangi būtent ji yra Mirusiųjų paminėjimo diena. Dabar žmonės į kapines priversti vykti per Visų šventųjų dieną“, - savo siūlymą argumentavo D. Urbanavičienė.
Pašnekovei taip pat keistai atrodo laisvadieniu paskelbta gegužės 1-oji, kurios mes tikrai nešvenčiame, tuo tarpu Kūčias švenčia visi, kapus taip pat lanko beveik visi. Pagaliau net laisvadieniu paskelbtos Žolinės Lietuvoje neturi tokių stiprių tradicijų, kaip, pavyzdžiui, Sekminės, kurios Europoje švenčiamos net kelias dienas. Anksčiau Žolinės paprastai būdavo minimos sekmadienį, tik vėliau pririštos prie konkrečios datos.
„Beje, Sekminių nėra net tarp atmintinų dienų, kaip ir Užgavėnių, o juk tai tokia stipri tradicija. Kai tradicijoms nerodomas dėmesys, jos pradeda nykti. Taigi valstybė taip pat prie to prisideda. Pavyzdžiui, taip nutiko ir su Jurginėmis – viena ryškiausių kalendorinių pavasario švenčių. Jas taip pat siūlome įtraukti į atmintinų dienų sąrašą – gal tai padės šiai gražiai šventei visiškai neišnykti“, - svarstė D. Urbanavičienė, įsitikinusi, kad šventinių ir atmintinų dienų sąrašą reikėtų iš esmės peržiūrėti.