Jeigu Kauno miesto tarybos nario skundas būtų pripažintas pagrįstu ir teismas nuspręs, kad valstybės tarnautojai pažeidė įstatymus leisdami rengti prieštaringai vertintas eitynes, politikui atstovaujantis advokatas Nerijus Ulčinas žada prašyti ištirti, ar savivaldybės darbuotojų ir LVAT teisėjų veiksmai neturėtų būti vertintini kaip nusikaltimas.
Savivaldybės išduoto leidimo panaikinimo siekiantis S. Buškevičius jo skundą nagrinėjančio Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) paprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) – esą jis turėtų išaiškinti, ar nebuvo pažeistas konstitucinis valstybės principas, kai savivaldybės administracijos direktorius turi diskrecijos teisę spręsti, ar išduoti leidimą, kai nėra numatytos išdavimo sąlygos.
Tuo tarpu jam atstovaujantis advokatas N. Ulčinas papildomai prašo KT išaiškinti, ar teisėtai LVAT gali priimti galutinius ir neskundžiamus sprendimus administracinėse bylose. Pasak advokato, skiriant aukštesniųjų teismų (Lietuvos apeliacinio ir Aukščiausiojo) teisėjus savo nuomonę gali pareikšti ir Seimo nariai, tuo tarpu skiriant LVAT teisėjus sprendimus savarankiškai priima šalies prezidentas, nuo kurio valios yra priklausomi teisėjai.
N. Ulčinas pažymėjo, kad dar prieš eitynes „Už lygybę“ prezidentė D. Grybauskaitė viešai pareiškė, jog nesupranta VAAT sprendimo, kuriuo buvo uždrausta rengti eitynes, o netrukus po to LVAT žemesnės instancijos teismo nutartį panaikino ir leido organizuoti renginį.
Pasak advokato, galutinę ir neskundžiamą nutartį priėmė du iš karto į LVAT dirbti paskirti teisės mokslininkai, o trečiasis kolegijos narys buvo laikinasis teismo vadovas Ričardas Piličiauskas, dalyvavęs atrankoje į teismo pirmininko postą.
„Jų rankos buvo surištos, nes prezidentė apie draudimą rengti eitynes buvo išsakiusi savo nuomonę“, – N. Ulčino teigimu, šioje byloje „labai nukentėjo teismo šališkumas“.
S.Buškevičius: nuogiems draudžiama pereiti per Gedimino prospektą
Viešąjį interesą ginantis S. Buškevičius teisme aiškino, kad eitynes leidusi surengti Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė kitų asmenų dorovines teises.
„Tai buvo viešos eitynės, jas bet kas galėjo matyti, tame tarpe ir vaikai, o juk šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, – sakė politikas. – Jeigu šis renginys būtų organizuojamas uždaroje erdvėje, tiek to, organizuokite – akys nemato, širdies neskauda. O tai, kas buvo brukama ir prieštarauja tavo dorovei bei moralei, mūsų tradicijoms, įžeidžia daugelio žmonių pažiūras“.
Politikas sakė, kad dažnai bėgioja prie Neries, todėl esą leidus rengti eitynes, buvo ribojamos jo, kaip žmogaus, teisės.
„Man per prievartą kiša tai, ko aš nenoriu matyti, – aiškino politikas. – Įsivaizduokite, Gedimino prospekte ar Laisvės alėjoje pereitų nuogas žmogus – tai visus trikdytų, už tai jis būtų nubaustas. Homoseksualumas yra nenormalus reiškinys, nes Dievas sukūrė moterį ir vyrą gyventi kartu, o kas prieštarauja Dievo sukurtai žemiškai tvarkai, yra nedorovė. Manau, kad KT turi pasakyti, ar normalių ir nenormalių santykių propagavimas yra dora, nors, mano supratimu, tai yra anomalija ir iškrypimas“.
Pasak jo, kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo požiūrį, įsitikinimus, bet tai juos privalo skleisti privačioje erdvėje.
„Mes kažkada su žmona atostogavome Nidoje, nuėjome į bendrą pliažą ir atėjęs vienas žymus fotografas nusirengė nuogai – mano žmona ėmė rėkti. Ką ji nuogo vyro nemačiusi? Aišku, kad mačiusi, bet tas žmogus sutrikdė tvarką. Ką jis pažeidė – juk tik nuogas norėjo išsimaudyti. Tačiau tuo buvo pažeistos mūsų teisės, todėl jos turi būti gerbiamos“, – sakė S. Buškevičius.
Advokatas: mūsų seneliai kovojo už savo tautą, o ne už svetimų žmonių moralę
Tuo tarpu S. Buškevičiui atstovaujantis advokatas N. Ulčinas pažymėjo, kad leisdama organizuoti eitynes savivaldybės administracija pažeidė Konstitucijoje saugomas dorovės vertybes.
„Ne visi mes esame tėvai ir motinos, o valstybė šitų asmenų gyvenimo būdą iškėlė kaip gerbtiną ir saugotiną, – aiškino advokatas. – Iki 1993 metų homoseksualizmas Lietuvoje buvo kriminalinis nusikaltimas, ir toks elgesys buvo draudžiamas. 1992 metais priimta Konstitucija negalėjo suteikti tokių teisių nusikaltėliams. Manau, kad savivaldybė pažeidė Susirinkimų įstatymą, nes Konstitucijos priėmimo metu homoseksualizmas buvo nusikaltimas. Ji nesuteikė teisių vagims, prievartautojams, žudikams. Nesuteikė teisių ir homoseksualistams, dėl to turėjo būti pakeista Konstitucija“.
Be to, N. Ulčino teigimu, leisdama organizuoti eitynes savivaldybė apribojo žmonių teises, nes nuo 6 iki 17 val. ribojo pėsčiųjų eismą prie upės. „Buvo apribota judėjimo laisvė, tai yra aišku nedviprasmiškas kitų asmenų teisių pažeidimas“, – sakė teisininkas.
„Lietuvių tauta ne už tai kovojo pokario metais – mūsų seneliai kovojo už savo tautą, o ne už svetimų žmonių moralę“, – teisme advokatas pažymėjo, kad anksčiau egzistavo ne tik teisė, bet ir moralė, Dievas.
Gėjų lygos vadovai: mus žemino net teismo salėje
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Gabrielė Vazniokaitė mano, kad S. Buškevičiaus skundo teismas neturėjo nagrinėti, nes jis nėra tas asmuo, kuris galėtų ginti viešąjį interesą.
„Mes manome, kad išduodama leidimą savivaldybės administracija veikė teisėtai ir pagrįstai, – sakė G. Vazniokaitė. – Pateikiant prašymą išduoti leidimą buvo nurodyti argumentai, kad eitynėmis siekiama pripažinti pagarbą žmonių ignoravimui ir lygybei. Vien tai, kad prašymą pateikė homoseksualūs asmenys, nėra pagrindo neišduoti leidimo“.
Pasak jos, S. Buškevičius ir jo atstovas nenurodė nė vieno teisinio argumento, dėl ko skundžiamas teisės aktas yra nepagrįstas. „Jeigu vadovausimės jų logika, tai Vilniuje nebus galima suorganizuoti jokio renginio“, – pažymėjo savivaldybės atstovė.
Kad leidimas rengti eitynes buvo išduotas pagrįstai, įsitikinęs ir Lietuvos gėjų lygos (LGL) prezidentas Vladimiras Simonko. Tiesa, jis pareiškė, kad esą įžeistas dėl kalbų, pasakytų teismo salėje.
„Advokato kalba buvo įžeidžianti, teismo prašau užfiksuoti, jog homoseksualai buvo pavadinti nusikaltėliais“, – V. Simonko pažymėjo, kad tarptautinė praktika yra palanki netradicinės orientacijos asmenims, o demokratija nereiškia daugumos požiūrio viešpatavimo.
Advokato paklaustas, kaip buvo atrinkti asmenys, kuriems buvo leista dalyvauti eitynėse, V. Simonko pareiškė, kad į tokius klausimus neatsakinės.
LGL atsakingasis sekretorius: tai buvo bendras miestiečių renginys
Tuo tarpu LGL atsakingasis sekretorius Eduardas Platovas teisme piktinosi, kad teismas patyrė politikų spaudimą – eitynes ragino uždrausti net 53 Seimo nariai, laikinasis generalinis prokuroras bei S. Buškevičius, į teismą kreipęsis kaip politikas.
„Eitynėse dalyvavo tiek heteroseksualai, tiek homoseksualai, eitynės nepasisakė prieš jūsų propaguojamas vertybes, tai buvo bendras miestiečių renginys“, – E. Platovas pareiškė, kad Kauno politikas ir jo advokatas teismui nurodė ne teisinius argumentus, o „visą teismo posėdį pavertė prisiminimų vakaru apie tas eitynes“.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija savo sprendimą žada paskelbti kitą penktadienį. Beje, skundą dėl išduoto leidimo padavusi Generalinė prokuratūra teismo paprašė jo nebenagrinėti, nes ginčijamas aktas jau buvo įvykdytas.
„Kai ginčijamas aktas jau realizuotas ir išnyko ginčo dalykas, prašymo atsisakymas nepažeidžia ir negali pažeisti kieno nors teisių ar įstatymų saugomų interesų, neprieštarauja ir negali prieštarauti įstatymui ar viešajam interesui“, – teigiama Generalinės prokuratūros rašte teismui.