Tai 100 tūkst. daugiau nei pernai. Tačiau Europos Komisijai sumažinus finansavimą, šiemet mažėja labdaros paketai, atsisakoma brangesnių produktų. Šią savaitę vėl pradėjus dalyti maisto paketus, jų atsiimti skuba beveik 17 tūkstančių vilniečių daugiau nei liepą. Tarp naujųjų prašytojų – daugiausia darbo netekę žmonės.
„Anksčiau dirbau, paskui neturėjau darbo, dabar biržoje stoviu“, – teigė parama maistu gaunanti moteris.
Pakete – po kilogramą kvietinių miltų, įvairių kruopų, dribsnių, dėžutė sutirštinto pieno. Pagal savivaldybių socialinės paramos skyrių sudarytus sąrašus, parama maistu tenka žmonėms, kurių pajamos per mėnesį neviršija 525 litų. Šį rugsėjį už ES lėšas nupirkto maisto gaus daugiau kaip 520 tūkstančių asmenų, o tai 100 tūkstančių daugiau nei pernai.
„Lapkritį planuojam turėti dar daugiau paramos gavėjų. Tuomet prasidės šildymo sezonas, o tai tikrai atsilieps žmonėms“, – teigė fondo „Maisto bankas“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė.
Europos Komisija Lietuvai skyrė 2 milijonais litų mažiau nei pernai, tad labdaros paketai menkesni, atsisakoma brangesnių produktų.
„Anksčiau visad buvo cukrus, o dabar net ir vasarai, kada uogienės išsivirti galima, neduoda. Ir praeitą kartą nedavė, ir dabar nedavė“, – pastebėjo paramos gavėja.
„Liūdna žinia, nes žmonės cukraus labiausiai nori. Bet dėl augančio paramos gavėjų skaičiaus buvo numatytas tam tikras kiekis metams, ir esama jau pabaigę šiems metams tą kiekį dalinti“, – aiškino D. Žebrauskaitė.
Tačiau, vargu ar kitąmet maisto paketai bus gausesni.
„Kitais metais numatoma, kad bus tiekiami tik tokie produktai, kurie yra intervenciniuose sandėliuose, arba kuriuos galima pagaminti iš produktų, esančių intervenciniuose sandeliuose. Kadangi šiemet cukraus ir sviesto Europos Sąjungos intervenciniuose sandėliuose nėra, tai kitiems metams tie baziniai produktai bus grūdai, ryžiai, kukurūzai“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Žemės ūkio ministerijos valdininko teigimu, Lietuva prašo Europos Komisijos kitais metais skirti dvigubai daugiau nei šiemet – 60 mln. litų – maisto produktams iš intervencinių sandėlių pirkti. Gauti Briuselio atsakymą tikimasi iki šių Kalėdų.